„Baravykų užteks iki pavasario, bet liūdniausia, kad 2020-aisias nedaug kas juos perka“, – kalbėjo į sostinės Halės turgų kasdien iš Pabradės (Švenčionių r.) atvažiuojanti Helena Gumovskaja.
Kartu su medumi, vaistažolėmis ir daržo gėrybėmis pensininkė atveža parduoti ir džiovintų baravykų.
Kelis šimtus baravykų su vyru 2020-aisiais suradusi H.Gumovskaja juos iškart ėmė ruošti žiemai – didesnius supjaustė ir sudėjo į vaisių ir daržovių džiovyklę, mažesnius suvėrė ant siūlo ir išdžiovino krosnyje.
Mažiau pirkėjų ir pardavėjų
„Kasdien negrybavome, bet 2020-aisiais rinkome vien baravykus ir šilbaravykius“, – grybų gausa džiaugėsi H.Gumovskaja.
Artėjant Kūčioms ir Kalėdoms džiovinti baravykai turguje tampa itin paklausia preke.
Tačiau 2020-aisiais miško gėrybių pardavėjai suprato, kad baravykų prisirinko ne tik jie, – į džiovintus, sūdytus ir kitaip paruoštus grybus dairosi vis mažiau pirkėjų. Sumažėjo ir juos siūlančių pardavėjų.
Rudenį, kai grybai pasipylė lyg iš gausybės rago, jais kvepėjo ne tik Halės turgaus patalpos, bet ir jo prieigos.
Prekyvietes puošia baravykai
Šiuo metu ant siūlo suverti džiovinti baravykai puošia ne vieną Halės turgaus prekystalį. Jų kainos, priklausomai nuo vėrinio ilgio ir grybų dydžio, svyruoja nuo 10 iki 12 eurų.
Patiekalus džiovintais grybais norintys pagardinti nuolatiniai turgaus lankytojai iš karto traukia pas Liudą Vilbikienę – iš Varėnos atvykstanti pardavėja visada turi jos šeimos rinktų grybų.
„Patys geriausi jauni baravykai suverti ant siūlo, didesnieji – supjaustyti ir sudėti į dėžutes. Patys jauniausi – marinuoti stiklainiuose“, – greitakalbe aiškino pardavėja.
Jos teigimu, prieš šventes populiariausi džiovinti baravykai, kurių galima įsigyti ir jau sumaltų.
Pusė litro marinuotų jaunų baravykų kainuoja 8 eurus, dėžutė supjaustytų džiovintų baravykų – 5 eurus.
Grybus vežė mašinomis
Ūkininkė iš Kaišiadorių rajono Žaslių miestelio Lina Romancovienė pirkėjams siūlo ne tik baravykų.
Ant jos prekystalio – ir stiklainiai su marinuotomis voveraitėmis. Baravykus ūkininkė džiovina arba sūdo. 700 mililitrų stiklainį sūdytų baravykų ji parduoda už 8 eurus.
Kiek grybų 2020-aisiais pririnko ūkininkų šeima, L.Romancovienė negalėjo net suskaičiuoti: „2020-aisiais grybautojai baravykus skaičiavo jau ne vienetais ar krepšiais, bet automobilių priekabomis.“
„Sostinės“ kalbintos grybų pardavėjos džiaugėsi, kad 2020-aisiais jie buvo kaip reta sveiki. Sukirmijusių pasitaikė tik vienas kitas, todėl atsargas žiemai ruošusioms šeimininkėms buvo lengviau – jų beveik nereikėjo pjaustyti.
Grybai dygsta ir žiemą
Miške aptiktų grybų nuotraukomis socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi visai neseniai, o praėjusiais metais voveraitės augo beveik visą žiemą.
Anot mikologų, jeigu žiema šilta, grybiena neužmiega, ypač spygliuočių miškuose.
Tačiau dauguma grybų rūšių neprisitaiko prie šalnų.
Kai grybas sušąla, jis ištyžta, o dauguma jų baltymų irimo procesų būna nuodingi. Tokių grybų rinkti negalima, bet žaliuokės, voveraitės ar po šakomis augantys ir nesušalę, išvaizdos nepakeitę grybai tinkami maistui.
Tačiau specialistai pataria visais metų laikais grybais mėgautis atsargiai ir saikingai.
Saugūs iki kito derliaus
– Ar įmanoma apsinuodyti žiemai paruoštais grybais? – „Sostinė“ paklausė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojos toksikologės Laimos Gruzdytės.
– Jei į žiemai ruoštus grybus pateko žalsvoji musmirė ar koks kitas nuodingas grybas, juo tikrai galima apsinuodyti. Jie išlieka nuodingi ir virti, ir džiovinti, ir marinuoti.
Negalavimų gali sukelti ir geri, valgomi, tačiau netinkamai apdoroti ar per ilgai laikomi grybai. Grybas yra daug baltymų turintis produktas, jis taip pat genda. Nors tai nebus tas tikrasis apsinuodijimas, negalavimų požymiai gali būti labai panašūs – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai.
Jei valgome artimųjų paruoštus ar turguje pirktus konservuotus grybus, net juos ruošęs žmogus po pusmečio ar metų nebegali pasakyti, kokie grybai į juos buvo sudėti. Tuomet medikams būna dar sudėtingiau – lieka tik stebėti ir vertinti paciento būklę.
– Kiek laiko saugu laikyti marinuotus ar konservuotus grybus?
– Kaip ir visus taip paruoštus produktus, juos saugiausia laikyti iki kito derliaus. Kita vertus, kuo greičiau jie suvartojami, tuo mažesnė tikimybė sunegaluoti. Nors mūsų seneliai grybus raugdavo ir atvirame kibire laikydavo apie pusmetį.
Grybus reikėtų vertinti kaip ir kitus konservuotus produktus – pažiūrėti, ar neišpūstas stiklainio dangtelis, ar nėra netinkamo kvapo. Jeigu kyla įtarimų, jų valgyti nereikėtų.
Paruoštus grybus gyventojai dažnai šaldytuve laiko po keletą dienų, todėl po to sunku atsekti, nuo ko jie sunegalavo, – nuo nešviežių ar nuo nuodingų grybų, kurių galėjo būti įsimaišę stiklainyje.
Jei tarp valgomų grybų pateko keli nuodingo grybo gabalėliai, galima valgyti iš to paties stiklainio, bet vieną kartą apsinuodyti, o kitą – ne.
– Kaip atskirti virškinimo sutrikimą dėl netinkamai paruoštų grybų nuo tikro apsinuodijimo?
– Tikrasis apsinuodijimas grybais pasireiškia palyginti vėlai. Nuo valgymo iki pirmųjų simptomų paprastai praeina šešios arba daugiau valandų, o kartais net para ir ilgiau.
Visi kiti negalavimai nuo grybų atsiranda gana greitai – praėjus pusvalandžiui, valandai ar porai po valgymo. Tačiau tai, kad simptomai atsirado anksti, dar nereiškia, jog negali būti apsinuodijimo.
Galbūt į patiekalą pateko šungrybių, kurie simptomus sukelia anksčiau.
Dar vienas požymis tikrai apsinuodijus grybais – po pirmos paros šiek tiek pagerėjusi savijauta – aprimsta vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai.
Bet tuo metu į organizmą patekę nuodai savo darbą dirba toliau, todėl kitą parą savijauta vėl pablogėja.
Tuomet žmonės dažniausiai kreipiasi į medikus, tačiau dažnai jau būna pažeistos kepenys ir padėti pacientui darosi gerokai sunkiau.
Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų įvertinti, kokie tai buvo grybai, – parduotuvėje pirkti pievagrybiai, tik baravykai ar į juos panašūs grybai.
Tarp šios rūšies grybų labai nuodingų nėra, todėl tokiu atveju galima bandyti gydytis namuose ir laukti sveikatos pagerėjimo. Kitais atvejais reikėtų bent pasitarti su medikais.
– Ar sveikatai gali pakenkti džiovinti grybai, jei tarp jų nepasitaikė nuodingų?
– Kaip ir kiti džiovinti maisto produktai, grybai neturėtų nei rūgti, nei gesti, bet jie vis dėlto sensta. Jei jie paruošti tinkamai, apsinuodyti lyg ir nėra galimybės, bet sunegaluoti taip pat galima, nes džiovinti grybai – tai sunkiai virškinamas maisto produktas.
Tarp džiovintų grybų nuodingų pasitaiko rečiau, nes paprastai džiovinami baravykai ir jų giminaičiai.
Šiuo metu grybai jau yra ne būtinas maisto produktas, o tam tikras delikatesas, kurį reikėtų vartoti protingai.
Todėl tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų ar kasos ligų, jų reikėtų visai vengti arba valgyti labai nedaug.
Pardavėjai liūdi ir Dzūkijoje
Baravykais ir voveraitėmis žiemai apsirūpino ir grybais garsėjančio krašto – Dzūkijos gyventojai, todėl Druskininkų turgaus prekeiviai nuobodžiavo net Kūčių išvakarėse.
Turgaus lankytojai pirko rūkytas žuvis, naminę duoną, bet į džiovintus ir marinuotus grybus dauguma nekreipė dėmesio.
Prekeiviai skundėsi, kad dėl karantino turguje neliko pagrindinių pirkėjų – poilsiautojų.
Apsistoję kurorto viešbučiuose ir sanatorijose jie prisipirkdavo ir Dzūkijos miškų gėrybių. Vietos gyventojai jų paprastai prisirenka patys.
100 gramų džiovintų baravykų Druskininkų turguje kainuoja nuo 10 iki 13 eurų, stiklainis marinuotų grybų – 7–9 eurus.
Kai grybų daug, jie sveikesni
Per patį grybavimo įkarštį kalbintas Gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius sakė, kad šiais metais gausų grybų, o ypač baravykų augimą paskatino tinkamos oro sąlygos.
„Jei oras visą laiką būtų geras, grybai galėtų augti visus metus. Kad grybai augtų, turi būti tinkama temperatūra, šviesa, drėgmė ir tam tinkami medžiai. Pastaruoju metu Lietuvoje užtrukdavo sausra. Kai oras atvėso ir šiek tiek palijo, prasidėjo vadinamoji baravykų banga, nes jiems tinka šiek tiek nukritusi temperatūra“, – sakė mikologas.
Jais grybautojai rudenį džiaugėsi apie dvi savaites – tiek laiko nuo mažyčio iki pradedančio irti auga baravykas.
Mikologas pastebėjo, kad grybų kiekiui turi įtakos ir grybautojų elgesys: „Nėra gerai, kai grybautojai lyg šernai išrausia samanas. Jie pakeičia temperatūrą, drėgmės režimą ir kurį laiką grybai toje vietoje gali neaugti. Visiškai sunaikinti grybienos jie negali.
Grybiena – tarsi obelis: jei nuskiname vaisius, jai nieko neatsitinka. Tačiau reikia saiko. Jei visas kaimas kiekvieną dieną į tą pačią vietą eina ieškoti voveraičių, joms neleidžiama užaugti. Dar blogiau – su baravykais. Voveraitė sporas barsto ir būdama maža, o baravykas jas pradeda barstyti tik visiškai užaugęs. Jaunesnių baravykų sporų vamzdeliai būna dar užsidarę, todėl tam tikra prasme jo augimas – beprasmis.“
J.Kasparavičius paaiškino ir kodėl 2020-aisias dauguma grybų buvo sveiki: „Tai priklauso ir nuo grybų kiekio, ir nuo sąlygų, kurios tinkamos gyventi muselėms ir vabalams, į grybus dedančioms kiaušinėlius. Jei oro sąlygos jiems tinkamos, o grybų mažai, jie gali apskristi visus ir kiaušinėlių pridėti į visus, net į neišdygusius. Jie įlenda į žemę ir kiaušinėlių padeda į kotą. Todėl paprastai pirmiausia kirmija augančio grybo kotas. Kai dažniau lyja ir oras vėsokas, muselių mažiau, o sveikų grybų daugiau.“
