2019 m. lapkritį SEB bankas prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. augs 2,4 proc., infliacija – 2,3 proc., algos – 6,5 proc., nedarbas bus 6,2 proc.
O 2020 metų pavasario prognozės buvo kardinaliai kitokios: 8,7 proc. BVP smukimas, nedarbas sieks 9,9 proc., infliacija – 0,8 proc., algos kils tik 0,3 proc.
Baksnojo užsienis
„Labiausiai nustebino antrojo ketvirčio rezultatai. Juos numatėme per daug pesimistiškai. Čia prisidėjo ir paprasta klaida, kad prognozuojant galvota apie 2008 m. ekonominę krizę.
Kita vertus, matėme ir tokius objektyvius dalykus, kad Lietuvos ekonomikai turizmo sektoriaus įtaka – menka. Jau nuo balandžio buvo matyti, kad pandemiją gan neblogai sekasi valdyti ir epidemiologinė situacija nėra tokia sudėtinga. Bet iš aplinkos, ypač iš užsienio, visi baksnojo – nebūkit optimistai ir prisiminkite 2008 m. – viskas bus panašiai“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Pagal naujausias SEB banko prognozes, kurios, būtina paminėti, ruoštos dar iki įsigalint griežtajam karantinui, ekonomika kris 1,5 proc. Vis dėlto sausį atnaujinus prognozes 2021-iesiems jos bus prastesnės, o 2020 metų smukimas tikriausiai bus didesnis nei 1,5 proc.
„Nemanau, kad užsidarys eksportas. Tačiau yra daug verslų apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose, kuriuose vis dar vyrauja laukimo nuotaikos, kad ateis pavasaris ir vakcina viską pakeis, kad antrąjį pusmetį keliausime ir gyvensime laisvai. O jeigu ne? Nesinori, kad tie lūkesčiai nepasiteisintų, jei vakcina nebus veiksminga. Visa tai pavirstų į nedarbo didėjimą, o tuomet prasideda psichologinės, socialinės problemos, auga nusikalstamumas.
Yra nerimo ir dėl to, kaip ekonomika reaguos į tai, jog transportininkai ir toliau keliasi į Lenkiją“, – apie grėsmes kalbėjo T.Povilauskas.
Nerimo židinių buvo ne vienas
Turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pasaulį užklupusią pandemiją vadina juodąja gulbe ir užsimena, kad dar iki koronaviruso įsigalėjimo buvo galima tikėtis, jog ką tik pasibaigusių metų augimas bus vangesnis nei keleto praeitų metų.
Nerimo židinių ekonomistai matė ne vieną: būta įvairių tarptautinių prekybos trikdžių, kuriuos kėlė įtampos tarp Kinijos ir JAV, geopolitinės įtampos dėl JAV elgsenos, Vokietijos ekonomika demonstravo pramonės silpnumą, o, kaip žinia, mūsų šalis labai priklausoma nuo Vokietijos sveikatos.
„Visi jautė prisirpusį ekonominį sulėtėjimą. Tam, matyt, reikėjo detonatoriaus, kurio sulaukėme iš visai netikėtos pusės. Ekonomistai tokias situacijas kaip ši pandemija vadina juodosiomis gulbėmis.
Reikia pripažinti, kad pareitų metų pradžioje niekas nesitikėjo, kad pandemija apims visą pasaulį, kad jai suvaldyti bus naudojamos tokios ekonominės izoliacijos priemonės ir jos apims taip pat visą pasaulį“, – portalui lrytas.lt kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Pandemija visiškai pakeitė bet kokias galimybes prognozuoti ekonomiką. Ir pats Lietuvos bankas pavasarį paskelbęs ekonomikos prognozes po dviejų savaičių jas kardinaliai pakeitė – įvedė labai plataus spektro scenarijus.
„Prasidėjo daugiau spėlionės nei skaičiais paremtas prognozavimas, nes su tokio tipo krize iki šiol nebuvo susidurta“, – sakė pašnekovė.
Butelio kaklelio efektas
Anot jos, karantinas ekonomiką veikia taip, kad tam tikri ekonomikos dalyviai netenka tiekėjų, kiti – pirkėjų.
Kai dalis rinkos dalyvių atkertami nuo pajamų, neigiamas impulsas paliečia ne tik juos tiesiogiai, bet ir tuos, kurie su jais susiję – jie nebegali mokėti atlyginimų, kreditų bankams, nebegali atsiskaityti su tiekėjais.
„Kad būtų išvengta šios problemos, įsikišo vyriausybės – tą jos darė staigiai ir beprecedentiškai. Prijungimo prie gyvybę palaikančių aparatų sistema buvo naudojama įvairiose šalyse – to ėmėsi ir Lietuva.
Vyriausybė labai operatyviai pasiūlė ekonomikos gelbėjimo planą po karantino paskelbimo, bet, kadangi tai niekada nebuvo daryta, ėmė strigti jo tiesioginis įgyvendinimas. Atsirado administracinių butelio kaklelio momentų, kurie trukdė toms pastangoms padėti karantinuotiems sektoriams“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Nustebino verslo branda
Ją pačią per šį krizinį laikotarpį gerąja prasme nustebino verslo branda – per 2008-2009 m. buvo lavina bankrotų, kai kurie jų buvo fiktyvūs stengiantis nusimesti įsipareigojimus, tuomet kiekvienas kovojo pats už save. O per šią krizę buvo matyti solidarumas, ieškojimas būdų, kaip visiems išbristi, kaip išlaikyti savo partnerius.
Pasak ekonomistės, šią krizę įmonės pasitiko labai palankiomis aplinkybėmis, nes pastarieji keleri metai buvo iš tiesų geri. Verslai buvo sukaupę solidžius finansinius rezervus, tai suteikė manevro laisvę ištverti pirmąjį karantiną. Savo davė ir Vyriausybės pastangos bandant gelbėti verslą.
„Vis dėlto per anksti pasidžiaugėme palankia padėtimi, kad puikiai susitvarkėme su pirmąja banga – antrajai bangai nepasiruošėme. Ją pasitikome visiškai apsileidę, nesusimobilizavę.
Čia prisidėjo ir rinkimų maratonas, ir trumpalaikiai politiniai, nemaža dalimi populistiniai tikslai, kurie neleido susitelkti, nors ekonomistai ne kartą minėjo, kad reikia ruoštis antrajai bangai, reikia tobulinti verslo palaikymo priemones, nes jų dar prireiks. Kaip žinia, nieko panašaus neįvyko – karantinas paskelbtas dar lapkričio viduryje, o pagalba verslui stipriai vėluoja“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Nėra taip niūru ir liūdna
Į kurią pusę laukti lūžio šiemet, vis dar labai neaišku. Daugiausia nerimo, anot ekonomistės, koncentruojasi į tai, kad atvejų skaičius – didžiulis, nežinia, ar mūsų sveikatos sistema patemps tokį krūvį.
Vertinant iš ekonominės pusės, esama nerimo dėl karantino trukmės. Panašu, kad sausį visi gyvensime karantine ir toms smulkioms įmonėms, kurios yra labiausiai paveiktos karantino ištverti šį ilgą laikotarpį gali būti keblu.
„Viskas labai priklauso nuo to, ar valdžia spės gyvybes palaikančias priemones prijungti prie verslų, kad jie išliktų, ar reikės skaičiuoti bankrotus“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Neapibrėžtumas labai didelis. Bet, žvelgiant globaliau į Europą, į didžiuosius ekonomikos centrus, 2021-ieji, ekonomistės vertinimu, bus atsigavimo metai. Tai – gera žinia, nes Lietuva – labai atvira, eksportuojanti šalis.
„Stebint rodiklius matome, kad tie pamatiniai sektoriai, kurie mūsų ekonomikoje didžiausi, išgyvena visai neprastai – pramonė metus baigė augimu, todėl bendri makroekonominiai rodikliai kitais metais neturėtų būti labai gąsdinantys.
Matysime kiek didesnį nedarbą, bet ekonomikos atsigavimas įvyks – išveš mūsų kertiniai sektoriai, tokie kaip pramonė, transportas, statybos, kurioms, matyt, daug peno duos ES pinigai.
Nėra taip niūru ir liūdna, bet yra stipriai pažeistų sektorių, kuriais būtina pasirūpinti ir kuriuos reikia išlaikyti“, – sakė pašnekovė.
Realybė buvo kitokia
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėjo apie tai, kad, jei ignoruotume tiesiogines neigiamas pandemijos pasekmes – prarastas gyvybes, galima būtų sakyti, jog ekonominiai padariniai buvo daug švelnesni, nei buvo galima tikėtis pandemijos pradžioje.
„Ne viena institucija prognozavo, kad Lietuvos ekonomika patirs tokį nuosmukį, kokį buvome patyrę po pasaulinės finansų krizės prieš dešimtmetį.
Realybė pasirodė kitokia: Lietuva buvo viena mažiausiai nukentėjusių šalių ES. Užimtumas sumažėjo 2 proc., eksportas pasiekė naujus rekordus, vidutinis darbo užmokestis didėjo beveik dešimtadaliu. Matome, kad buvo paveiktų verslų ir gyventojų, tačiau daugumai gyventojų tai buvo ekonomiškai ir finansiškai neblogi metai“, – vertino ekonomistas.
Pavasarį pandemija Lietuvoje buvo labai kukli, neturėjo daug nei socialinių, nei humanitarinių pasekmių. Ekonominių nuostolių patyrėme, tačiau jie buvo mažesni nei kitose valstybėse, be to, Lietuva turi palankią eksporto struktūrą, mažai priklausoma nuo turizmo, o gyventojai savo vartojimą buvo pristabdę tik laikinai.
Nemato šviesos tunelio gale
Anot N.Mačiulio, netgi bauginanti antroji banga ekonominių pasekmių turės nedaug: toliau sparčiai auga eksportas, net ir gyventojų vartojimas atslūgo nestipriai.
Ekonomistas aiškina, kad viena priežasčių, kodėl nuostoliai ir ekonominiai praradimai nebuvo tokie dideli – gana didelė valstybės parama, kuri po pirmosios bangos buvo skirstoma labai plačiai, daugelis gyventojų gavo papildomas 200 eurų išmokas per daug nesigilinant, ar jie prarado pajamas, ar nukentėjo nuo pandemijos.
Tai taip pat prisidėjo prie to, kad atsigavimas nuo pandemijos buvo spartus.
„Dabar matome, kad daugeliui gyventojų papildomos paramos ir pagalbos nereikia. Bet dešimtadalis ekonomikos: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės, jose dirbantys darbuotojai nemato jokios šviesos tunelio gale.
Nepaisant to, kad skiepai yra, apčiuopiamo atvykstamojo turizmo srauto galima tikėtis tiktai antrąjį metų pusmetį.
Akivaizdu, kad tas milijardas eurų, kuris numatytas biudžete, turi būti naudojamas daug kryptingiau – ne dalinant visur, bet nukreipiant į tas įmones ir darbuotojus, kurie prarado pajamas ir artimiausiu metu negali tikėtis jų atgauti“, – komentavo N.Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva – labai toli nuo savo finansinių galimybių ribos: jei reikėtų, galėtų pasiskolinti ir 5 mlrd. eurų. Galų gale, gausime dar ir didelę neatlygintiną paramą iš ES gelbėjimo fondo, skolinamės už neigiamas palūkanas. Tai reiškia, kad ateityje reikės grąžinti mažiau, nei pasiskolinome.
Visa tai, ekonomisto manymu, leidžia žiūrėti į poreikį ir analizuoti, ko valstybei reikia, kad ji iš šios pandemijos išbristų sustiprėjusi, be ilgalaikių randų.
