Tačiau Lietuvoje veikiančios skrydžių bendrovės sakė, kad mielai būtų pagelbėjusios organizuoti skrydžius ir net už mažesnę kainą, bet į juos valdžios atstovai nesikreipė.
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje likę lietuviai gyvena dvejopomis nuotaikomis: vieni piktinasi tokiu sprendimu, kiti – griebiasi šiaudo ir už kelis kartus didesnę sumą bando grįžti į Lietuvą. Apie tai – „Lietuvos ryto“ televizijos reporterio Šarūno Dvarecko pasakojimas.
Parskrido mažiau lietuvių
Tuomet, kai Jungtinėje Karalystėje ėmė sparčiai plisti nauja koronaviruso atmaina ir buvo sustabdyti skrydžiai, į Lietuvą negalėjo grįžti apie 7 tūkstančius žmonių.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija įstrigusiems savo piliečiams organizavo humanitarinius skrydžius į Rygą ir Taliną. Jais parvyko ir apie 70 lietuvių. Tačiau lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad poreikis buvo gerokai didesnis, todėl dalis tautiečių kelionę namo organizavosi patys.
„Žinau ne vieną žmogų, kuris prarado nemažai pinigų užsisakydamas jungiamuosius skrydžius. Buvo atvejų, kai lėktuvas pavėlavo, ir jie prarado bilietus. Tie žmonės turėjo laukti net ne po keletą, o po dvylika valandų, kad namo grįžtų kitu reisu.
Tai buvo nemažai žmonių, kurie skrido į Lietuvą per kitas šalis. Tačiau kai priežastis yra labai rimta, žmonės pasiryžę padaryti viską, ką tik gali, ir tam negaili pinigų“, – sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė Jungtinėje Karalystėje Alvija Černiauskaitė.
Į savas bendroves nesikreipė
Lietuvoje registruotos skrydžių bendrovės nesupranta, kodėl Lietuvos valdžia dėl humanitarinių skrydžių organizavimo pagalbos nesikreipė į jas.
„Kvietimo iš ministerijos nesulaukėme. Tačiau jei jis atsirastų, esame pasiruošę padėti ir vykdyti skrydžius“, – kalbėjo „Avia Solutions“ atstovė spaudai Vilma Vaitiekūnaitė.
Anot aviacijos įmonių asociacijos „Lietuvos aviacija“ direktoriaus Mindaugo Reinikio, mūsų šalyje yra trys veikiančios skrydžių bendrovės.
„Juk buvo galima bent jau paklausti, atsiųsti užklausas elektroniniu paštu. Man pačiam teko bendrauti su tomis skrydžių bendrovėmis – nė viena jų nesulaukė užklausimo“, – patikino M.Reinikis.
Skrydis būtų pigesnis
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, už repatriacinį skrydį iš Londono į Rygą lietuviams teko mokėti apie 220 eurų.
Dar kiek daugiau nei tūkstantį eurų valstybei kainavo žmonių parvežimas autobusais iš Rygos oro uosto į Lietuvą.
Lietuvoje registruotos aviakompanijos tikina, kad jų organizuotas skrydis iš Londono tiesiai į Vilnių vienam žmogui būtų kainavęs apie 170 eurų.
„Visi suprantame, kad ir valdžių pasikeitimas, greitis ir įtampa, tai yra natūralu. Bet tiesiog norisi, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų. Juk čia pat yra veikiančios skrydžių bendrovės“, – sakė M.Reinikis.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, į Lietuvoje veikiančias oro bendroves nesikreipta, nes atskiro skrydžio Lietuva neorganizavo, o tik pasinaudojo Latvijos pasiūlymu.
