Privačios klinikos administracijoje dirbanti Eglė jau du kartus važiavo į mobilųjį COVID-19 patikros punktą, esantį Jonavos gatvėje, kur jai buvo atliekami koronaviruso testai.
Eglė kvietėsi autobusiuką, kuris ją iki patikros punkto ir atgal į namus vežė nemokamai. Tokią paslaugą teikia bendrovė, kurią neįprastam ir pavojingam darbui pasamdė savivaldybė.
Kaunietė džiaugėsi, kad už kelionę nereikėjo mokėti. Bet dar nuostabiau buvo tai, jog vairuotojas jai padovanojo galimybę vienintelį kartą šią žiemą pamatyti pagrindinę Kalėdų eglę Rotušės aikštėje.
Šis malonus vairuotojas – 55 metų A.Paškevičius. Vyras papasakojo, kokius žmones vežioja jau keletą mėnesių, kaip jie elgiasi ir apie tai, ar pats nebijo užsikrėsti koronavirusu. Dirbdamas šį pavojingą darbą kaunietis savo keleivius dar sugeba nustebinti.
Vykti į koronaviruso patikros punktą teko ir kartu su Egle gyvenančiai jos motinai. Tačiau senjorė važiavo taksi automobiliu ir už tai sumokėjo 24 eurus.
Taksi paslaugų neprireikė
Kaunietė Eglė pasakojo, kad ji ir jos motina buvo vienos iš tos jau sunkiai suskaičiuojamos minios žmonių, persirgusių COVID-19 virusu. Ji dirba privačios gydymo įstaigos administracijoje, kur kasdien prasilenkia su daugybe įvairiomis ligomis sergančių žmonių, bet prieš koronavirusą atsilaikė iki pat gruodžio.
„Gruodžio antrosios naktį prabudau nuo uždegtos šviesos koridoriuje ir bruzdesio. Mama pasiskundė, kad jai siaubingai skauda sąnarius. Termometras parodė, kad pakilo kūno temperatūra – buvo šiek tiek daugiau nei 39 laipsniai.
Širdyje abi su mama jautėme, kokia liga atvyko mūsų pasveikinti Advento proga, todėl iš karto užsiregistravome į mobilųjį tyrimų punktą.
Automobilio neturime, tačiau radome informacijos, kad dvi taksi įmonės Kaune teikia vežimo paslaugas“, – lemtingas akimirkas prisiminė kaunietė.
Tačiau kai atėjo laikas jai vykti į mobilųjį patikros punktą, sužinojo, jog į jį žmones, neturinčius nuosavo automobilio, nemokamai veža Kauno savivaldybės pasamdyti vežėjai.
„Mama iki šiol man juokais prikaišioja dėl tų dvidešimt kelių eurų, sumokėtų taksi bendrovei, kai aš važiavau visiškai dykai. Pakako užsiregistruoti telefonu ir vairuotojas pats su manimi susisiekė tyrimo dieną.
Baltą autobusiuką su lipduku „Corona STOP“ atpažinau iš karto. Durys atsidaro ir užsidaro automatiškai, keleivio zona kruopščiai atitverta plėvele. Vairuotojas – be galo taktiškas, turi nuostabų humoro jausmą. Paklausus ar nebijo pats užsikrėsti, atsakė, kad ne.
Mintyse palinkėjau jam kuo geriausios sveikatos – šitiek laiko sėdėdamas namuose pradedi vertinti kiekvieną susitikimą. Net ir kelionę į tyrimo punktą“, – pasakojo Eglė.
Pasiūlymas nustebino
Moteriai į tyrimo punktą reikėjo vykti ir antrą kartą, kad pasitikrintų, ar pasveiko. Ši kelionė jai ypač įsiminė.
„Mane vežė tas pats vairuotojas. Nustebau, kaip puikiai jis atsiminė visą mano istoriją, kaip šauniai visą kelią juokavome. Labiausiai mane sugraudino tai, kad vairuotojas, kurio vardas, regis, Artūras, paklausė, ar mačiau Kauno eglę Rotušės aikštėje. Nemačiau – juk nuo gruodžio 3-iosios sėdėjau namuose. Jis pasakė: „Tuomet prasuksim, čia beveik pakeliui. Nors ir diena, vis tiek pasigrožėsite. Saugiai, beje.“
Vairuotojas su keleive lėtai apvažiavo pagrindinę Kauno puošmeną.
„Jei ne vairuotojas, eglės taip ir nebūčiau pamačiusi. Truputį susigraudinau, net tinkamai jam nepadėkojau“, – kelionę prie Kalėdų eglės prisiminė kaunietė.
Karantinas atėmė darbą
Vairuotoju dirbantis A.Paškevičius ne tik prisiminė vežęs Eglę, bet ir pasakojo apie savo darbą. Vyras tikino, kad visą gyvenimą laikosi vieno principo.
„Jei gyvenimas pateikia išbandymų, turi pasirinkimą. Gali arba dejuoti ir nuleisti rankas, nieko neveikti, arba ieškoti išeičių ir dirbti. Aš visada renkuosi veiklą“, – sakė kaunietis.
Jis dar 1998 metais įkūrė transporto bendrovę. Pats ir samdyti vairuotojai autobusais žmones vežiodavo į keliones po įvairias užsienio šalis bei Lietuvą. Taip pat grupes žmonių veždavo į įvairius koncertus, spektaklius.
Kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir karantinas, darbo neliko. Prieš tris mėnesius Kauno savivaldybė paskelbė konkursą, kuriame siūlė dalyvauti bendrovėms, kurios nemokamai vežtų kauniečius į mobilųjį COVID-19 patikros punktą, į Abromiškių reabilitacijos ligoninę, kurioje izoliuojasi ir gydomi koronavirusu susirgę žmonės. Taip pat ir gyventojus, kurie pasveikę nuo koronaviruso vyksta iš gydymo įstaigų į namus.
„Galėjau sėdėti namie ir laukti pavasario. Bet norėjau dirbti. Konkursą laimėjome. Drauge su manimi dirba dar du vairuotojai. Kiti dėl įvairių priežasčių tokio darbo atsisakė. Vieni bijojo užsikrėsti, kiti turi senus tėvus ir saugo jų sveikatą“, – pasakojo A.Paškevičius.
Ypatingiesiems keleiviams buvo pritaikyti trys mikroautobusai. Juose įrengtos skaidrios pertvaros tarp vairuotojo ir keleivio.
Ir dėkoja, ir pyksta, ir grasina
Vyras pasakojo, kad per tris mėnesius jau pavėžėjo apie tūkstantį žmonių. Dažniausiai savo keleivius jis sutinka vieną kartą, bet yra atvejų, kai tą patį žmogų vežė ir kelis kartus. Vienas kaunietis A.Paškevičiaus paslaugomis pasinaudojo jau 4 kartus.
„Kiekvieno keleivio atvejis, nuotaikos ir savijauta skirtingi. Dažniausiai į patikros punktą vežami žmonės yra labai įsitempę ir įsibaiminę. Jie dejuoja, kad bijo susirgti, pasakoja, kaip jaučiasi.
Nors autobuso variklio ūžesys, pertvara ir veido kaukės trukdo susikalbėti, bendrauti su keleiviais stengiuosi. Bandau pajuokauti, kad jie nusiramintų, kad nukreiptų baimingas mintis kitur“, – atviravo vyras.
Atlikus COVID-19 testą žmonės prie autobuso grįžta apsiašaroję, nes imdami mėginį medikai išdirgina nosies gleivinę.
„Tada pajuokauju, kad tai – jų džiaugsmo ašaros. Keleiviai nusišypso, įtampa atslūgsta. Vežami namo daugelis jau jaučiasi ramesni. Sako, kad, nepaisant to, koks bus testo rezultatas, jaučiasi geriau, nes baisiausia gyventi nežinomybėje“, – pasakojo A.Paškevičius.
Kartą vieną keleivį į patikros punktą vairuotojui teko vežti ir iš policijos nuovados. Tada pokalbis nebuvo rišlus.
Bet daugeliu atveju vairuotojas ir keleiviai kalbasi.
„Puikiai prisimenu ir tą moterį, kuriai pasiūliau pamatyti Kalėdų eglę. Ji, nors ir buvo susirūpinusi, bet labai šauni, pagyrė ryškią tos dienos mano aprangą, kalbino, klausinėjo apie darbą, pasakojo apie save.
Mačiau, kad tai viskuo besidomintis žmogus, todėl ir pasiūliau pravažiuoti pro Rotušės aikštę. Tai darau nedažnai, iki tol dar vieną jauną vaikiną taip pat vežiau pro miesto eglę“, – atskleidė vairuotojas.
Keleiviai gėdijasi kaimynų
A.Paškevičius su kolegomis koronavirusu persirgusius žmones veža ir iš ligoninių namo.
„Vieni pasakojo, kokį siaubą išgyveno. Pavyzdžiui, keleivė sakė, kad kol buvo ligoninėje, mirė 5 ten gulėję žmonės. Kiti džiaugėsi, kad pasveikti pavyko“, – kalbėjo vairuotojas.
Kai kurie keleiviai nori, kad vairuotojai juos pasitiktų ne namų kieme, bet prie pat buto durų ar, grįžus iš patikros punkto, palydėtų iki pat jų būsto.
„Mes to daryti neturėtume, esame tik vairuotojai. Bet jei matau, kad žmogus labai silpnas, kad jam nėra kas padeda, maunuosi pirštines, nes veido kaukę ir taip dėviu nuolat, ir keleiviui padedu užlipti laiptais ar panešu daiktus“, – kasdienio darbo įspūdžiais dalijosi kaunietis.
Nemažai žmonių už pagalbą ir pavėžėjimą dėkoja, bet būna ir tokių, kurie piktinasi, kad vairuotojai jiems nepadeda, grasina, kad skųsis kam tik įmanoma.
A.Paškevičiui keisčiausia, jog nemaža dalis jo keleivių gėdijasi, kad vyksta tikrintis dėl koronaviruso arba parvažiuoja namo iš ligoninės įveikę ligą.
„Ne vienas toks žmogus prašė, kad jį išleisčiau ne prie pat namų, bet kur nors gretimame kieme. Sakė, jog nenori, kad kaimynai pamatytų mūsų autobusiuką, nes jiems gėda.
Man labai keista, juk dėl to, kad susirgo, žmonės nekalti, sirgti neturi būti gėda, svarbu laikytis saugumo reikalavimų“, – sakė vyras.
Vairuotoja dirbs ir žmona
Per dieną mieste A.Paškevičius ir jo kolegos nurieda 200–250 kilometrų. Jei tenka vykti ir į Abromiškes, tada jau nuvažiuoja ir 400 kilometrų.
„Prieš žiemos šventes teko dirbti labai daug – nuo 8 iki 23 valandos. Laisvą turėjau tik vieną – pirmąją Kalėdų dieną. Laimė, kad karantino metu gatvės gana tuščios, automobilių spūsčių nėra. Bet nuovargis buvo didelis. Juk kiekvieną kartą tenka vežti vis kitokius žmones, po kelionės dezinfekuoti ir vėdinti autobusą. Visa tai išvargina“, – neslėpė kaunietis.
A.Paškevičius sakė, kad ir keleiviai, ir aplinkiniai jo nuolat klausia, ar jis nebijo užsikrėsti koronavirusu.
„Nebijau. Kiek įmanoma saugojuosi ir aš, ir kolegos. Kol kas nė vienas nesusirgome. Žmona tokiam darbui taip pat neprieštarauja. Man šis darbas labai patinka“, – sakė vairuotojas.
Su žmona Nida vyras susipažino taip pat dirbdamas vairuotojo darbą. Ji autobusu, kurį vairavo A.Paškevičius, važiavo į kelionę kaip keleivė. Nuo to laiko pora nebesiskyrė. Moteris iki pandemijos ir karantino taip pat dirbo autobusiuko vairuotoja.
„Savivaldybės atstovai sakė, kad šiais metais reikės daugiau paslaugų, nori, kad važinėtų ne 3, o 5 autobusiukai. Vieną jų žmona ir vairuos“, – atskleidė A.Paškevičius.
Daugiausia kauniečių buvo pavėžėta gruodį
Vytautas Valenta
Kauno savivaldybės
administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus Transporto poskyrio vedėjas
„Pavasarį, tik atidarius mobilųjį COVID-19 patikros punktą, Kauno miesto gyventojams, kurie neturėjo galimybių patys nuvykti į testo atlikimo vietą, pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos.
Miesto gyventojus tada pavėžėdavo trys transporto priemonės.
2020 metų birželio mėnesį buvo surengtas konkursas dėl tokios paslaugos teikimo. Jame dalyvavo trys įmonės.
Nuo 2020 metų rugsėjo pavėžėjimo paslaugos teikiamos dviem arba trimis transporto priemonėmis.
Iš viso nuo rugsėjo iki gruodžio 31 dienos pervežti 1 tūkstantis 544 asmenys, iš jų vien gruodžio mėnesį – 778 kauniečiai.“
