Ekonomistė Jekaterina Rojaka kainų augimą vertina atsargiai ir kilsiantį paslaugų poreikio ažiotažą vadina trumpalaikiu. Vis dėlto, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, jog paslaugų kainos tiesiog užprogramuotos augti ir tam, jo nuomone, yra kelios priežastys.
– Mariau, jūs prognozuojate, kad šiemet kainos gali smarkiai kilti. Kurios konkrečiai?
– Visų pirma, paslaugų kainos. Aišku, su sąlyga, kad COVID-19 pasitrauks iš mūsų kiemo ir galėsime gyventi gerokai aktyvesnį gyvenimą nei gyvename šiandien. Reikia suprasti, kad kai tik karantinas ir suvaržymai baigsis, patys žmonės bus labiau linkę atverti pinigines.
Bankinių pinigų ataskaitos rodo, kad pinigų kiekis nuosekliai didėja. Natūralu, kad jei yra tokių, kurie pinigais linkę dalintis, bus ir tokių, kurie juos pasiims. Iš kitos pusės, tie sektoriai, kurie buvo uždaryti, patyrė ilgą ir sunkią žiemą, tad jiems pinigų, be abejo, reikės. Susidurs dvi jėgos.
Paklausa bus didelė, tad, mano manymu, didės ir konkurencija tarp vartotojų. Paslaugų kainos užprogramuotos augti. Kitas dalykas, kad visuomenės pajamos auga ir mes artėjame Vakarų Europos link, tad natūralu, kad ir tų žmonių, kurie teikia paslaugas, pajamos turi didėti.
– Po pirmojo karantino kai kurių paslaugų kainos kilo. Pavyzdžiui, kai kur kirpimas pabrango net 50 proc., tačiau vėliau ir nebesumažėjo. Ar adekvatu teisintis karantinu?
– Labai pastebimas kainų kilimas bent jau grožio sektoriuje nebuvo pastebėtas, tačiau nenustebčiau, jei paslaugos po šio karantino brangs ir net reikšmingais procentais. Tiems žmonėms, kurie dirba mažesnių pajamų lygyje, ši žiema tikrai buvo sunki ir reikės kažkaip atsigriebti.
Taip pat vėl pasikartosiu – judame Vakarų link, o tai natūraliai brangina pačias pigiausias paslaugas. Toks spaudimas žemesnes pajamas gaunančių žmonių segmentui bus skausmingas, tad jie pradės reikalauti didesnių atlyginimų. Manau, jog algų ir kainų lenktynės neišvengiamai tęsis ne tik šiais metais, bet dar kokį dešimtmetį, o gal ir ilgiau.
– Jekaterina, ką jūs galvojate apie tokias prognozes?
– Aš būčiau kiek atsargesnė, kalbant apie infliacijos tendencijas. Galėčiau sutikti, kad tam tikrose srityse mes galėsime matyti kainų augimą – daugiausia tai būtų siejama su paslaugų sektoriumi. Praėjusiais metais matėme, kad prekių kainos krito daugiau nei 1 proc., o paslaugų kainos išaugo maždaug apie 4 proc. Atotrūkis buvo tikrai didelis.
Su ekonomikos atsigavimu, tikėtina, kad bus paleistas naujas ciklas paslaugų, kils ažiotažas ir pirkėjai norės dalyvauti visame šiame procese. Vėlgi, sakyčiau, kad yra dvi jėgos. Pirmoji – noras užlopyti skyles, kurias padarė pandemija.
Antroji – reputacijos rizika. Ar tikrai norės stambieji verslai smarkiai didinti kainas ir būti apkaltinti, kad pasinaudojo situacija, siekiant pasipelnyti? Tikrai tikėtina, kad kilęs ažiotažas egzistuos tik trumpą laiką ir dėl tokio trumpo laiko smarkiai keisti kainas būtų gana rizikinga.
– Mariau, kokį procentą apskritai žmogaus biudžete sudaro paslaugos?
– Norint įvertinti bendrai, reikėtų grįžti prie Statistikos departamento skaičių ir infliacijos rodiklio, kuris arti nulio. Tai atspindi mūsų tikrąjį prekių ir paslaugų krepšelį. Didžiausias išlaidas sudaro maistas, drabužiai, apranga, transportas. Šios prekės arba nebrango, arba kai kuriais atvejais net ir pigo.
Už paslaugas turime susimokėti daugiau, nes ten daugiau žmogaus rankų. Manau, kad 2021-ieji ir pasižymės tuo, kad bazinių dalykų kainos išliks stabilios, o ten, kur yra žmogaus rankos, kainos didės. Norėčiau pabrėžti, kad nereikėtų baimintis kainų kilimo, ištraukti vieną ar kitą skaičių iš katilo ir sakyti, kad kažkas baisiai pabrango.
– Bet vis tiek, Mariau, kvailų juk nėra. Turbūt maisto prekybininkai nesėdės ir negalvos, kad reikia palikti kainas tokias pat. Kaip manote?
– Viskas priklauso nuo to, kaip mes greitai pamatysime viruso atsitraukimą, kaip greitai vyks vakcinacija. Be abejonės, pirmas dalykas, kur ažiotažas bus pamatytas pirmiausia, tai yra paslaugos, nes žmogus, išsilaisvinęs iš gniaužtų, visų pirma eis pirkti kažkokių paslaugų, o ne, pavyzdžiui, tris batonus, kurių negali suvalgyti.
Kalbant apie prekes, tai bendras pinigų kiekis darys įtaką ir prekių kainų augimui. Taip pat pastaruoju metu matomas didelis kainų augimas žaliavų rinkoje. Pavyzdžiui, sojų pupelės pabrango 50 proc. per paskutinius 6 mėnesius, o kviečiai kainuoja brangiausiai per 6–7 metus.
Yra trys reikšmingi dalykai, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį. Pirmas dalykas – paslaugų kainų kilimas. Antra – žaliavų kainų kilimas. Trečia – JAV politika. Stipriausia ekonomika duoda didžiausias bangas, tad į JAV politiką turime žiūrėti atidžiai.
– Jekaterina, Marius sako, kad visi po karantino puls linksmintis ir leisti pinigus. Ar tauta per kelis mėnesius per daug neišsileis?
– Aš tikiu racionalia elgsena. Jei pasižiūrėtume į bendrą situaciją, tai ji nėra gera. Vienas iš veiksnių – darbo rinka ir bendri infliacijos lūkesčiai. Visgi, jei yra didelis nedarbas, o šiuo metu toks ir yra, tai tiesiog nėra labai ilgai iš ko linksmintis. Taip, ažiotažas bus, nes visi esame ištroškę ir kultūrinio, ir socialinio gyvenimo malonumų, bet jeigu nėra tam labai daug pinigų, tai labai daug pinigų ir neišleisime.
Kalbame labiau statistiniais rodikliais. Ką norėčiau paminėti – tai, kad pandemija stipriai smogė per prekių kokybę. Pavyzdžiui, mokslų kaina nesikeitė arba kai kur net šiek tiek didėjo, bet kokybė yra neadekvačiai prastesnė, nei buvo prieš pandemiją.
– Jūs sakote, kad kokybė krito, o kainos ne. Kaip reikėtų tai vertinti – ar galima sakyti, kad paslaugų teikėjai elgiasi nesąžiningai?
– Taip, kokybės ir kainos santykis gerokai suprastėjo. Ar tai sąžiningas, ar nesąžiningas elgesys negaliu atsakyti. Dabar yra specifinė situacija ir tiesiog nėra galimybių nuotoliniu būdu suteikti paslaugų taip pat gerai ir kokybiškai, kaip gyvai.
– O ar galima prognozuoti, kiek galėtų augti atlyginimai po pandemijos, Jekaterina?
– Viskas priklauso nuo tos srities, kur dirbama ir kokia yra tos srities specialistų paklausa. Matome, kad daugelis šalių fiksuoja didesnį migrantų skaičių – noras judėti yra labai didelis. Jei tam tikra šaka atsigauna labai sparčiai ir jai pritrūksta darbo jėgos, automatiškai galima tikėtis ir didesnio atlyginimo.
Aišku, nereikia pamiršti, kad praėję metai buvo neeiliniai ir darbo užmokesčio svyravimai buvo labai dideli. Šiuo metu rinkos yra išsibalansavusios ir tik per ilgesnį laiką bus matyti, kokie yra struktūriniai pokyčiai. Kai matysime tuos struktūrinius pokyčius, tada jau galėsime gana tvirtai kalbėti apie infliacijos ir darbo užmokesčio tendencijas.
– Mariau, per pandemiją lietuviai prikaupė labai daug santaupų. Jūsų akimis, ar tautiečiai po karantino santaupas paleis vėjais, ar ir toliau taupys?
– Lietuviai yra konservatyvūs pinigų valdyme, tad kad juos paleistų vėjais – sunkiai tikėtina. Be abejo, bus ieškoma, kur tuos pinigus investuoti. Turime kalbėti apie visas ekonomikos dalis. Viena dalis yra gyventojai, kurie sukaupę virš 2 milijardų eurų savo sąskaitose, nes tiesiog neišleido tų pinigų. Kita dalis – verslas, kuris pandemijos akivaizdoje nėra vienalytis. Sektoriai, kurie šiuo metu patiria daugiausia problemų, turi milžinišką potencialą susiurbti padidėjusį nedarbą Lietuvoje ir čia konkurencija bus tikrai didelė.
Manyčiau, kad po pandemijos turėtų įvykti dar vienas lūžis – žmonės supras mokamų mokesčių svarbą. Pavyzdžiui, padavėjai didžiąją dalį atlyginimo susidėdavo iš arbatpinigių, tačiau kai karantino metu reikia mokėti išmokas, jos skaičiuojamos nuo oficialaus atlyginimo. Manau, kad tai dar viena erdvė, kur gali didėti atlyginimai.
– Jekaterina, ką dar žmonės supras po pandemijos?
– Akivaizdu, kad verslai supras, jog nuotolinis darbas padeda sutaupyti, tad biurų rinka veikiausiai keisis.
Lygiai taip pat manau, kad mokymo kokybę, kuri suteikiama gyvu būdu, pradės labiau vertinti tiek vaikai, tiek tėvai, tiek visa kita visuomenės dalis. Taip pat labiau vertinamas bus ir sveikatos sektorius, kuriame praėjusiais metais visos paslaugų kainos brango, tačiau kokybė, deja, nebuvo pati geriausia.
