Kalba apie laipsnišką verslo atlaisvinimą: kiek atvejų turėtų būti, kad atsivertų daugiau parduotuvių ir sporto klubai

Susirgimų koronavirusu skaičiams mažėjant, pasigirsta vis daugiau tylių kalbų apie karantino ribojimų mažinimą. Kai kurių verslo sektorių atstovai teigia, jog jau metas palaipsniui atverti ne maisto parduotuves ir sporto klubus. Štai Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko šią nuomonę ir teigia, jog jau nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.

Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skairaičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skairaičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skairaičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skairaičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.
Nuo vasario mėnesio gali būti svarstomas tam tikrų ribojimo priemonių atlaisvinimas, tačiau tam numatomos kelios sąlygos.<br>T.Bauro nuotr.

„Žinių radijas“

Jan 22, 2021, 7:11 AM, atnaujinta Jan 22, 2021, 7:14 AM

Palaiko laipsnišką ribojimų mažinimą

„Lietuvoje susirgimų atvejų mažėja ir, nors tas mažėjimas yra trapus, aš tikiuosi, kad Vyriausybė galės per artimiausią laikotarpį priimti sprendimus dėl verslo laisvinimo ir laipsniško atidarymo, kurie bus atidžiai apsvarstyti. Aš labai tikiuosi, kad tai pavyks padaryti“, – teigia V.Mitalas.

Jis teigia, jog, pradėjus laipsnišką verslo laisvinimą, valstybės paramos ir subsidijų reikėtų mažiau, o ir darbo vietų būtų išsaugota daugiau.

Anot V.Mitalo, situacija vis dėlto išlieka sudėtinga, tačiau atskiruose sektoriuose, pasak jo, turėtų būti svarstomi atskaitos taškai, nuo kurių būtų galima priimti tam tikrus sprendimus.

Vyriausybė, tardamasi su mokslininkais, galėtų sudėlioti aiškius atskaitos taškus. Pavyzdžiui, nuo kiek atvejų per dieną mes galėtume svarstyti apie atskirų ribojimų naikinimą. Tikiuosi, kad atsargus planas, kaip tai daryti, artimiausiu laiku gims“, – teigia V.Mitalas.

Paklaustas ar yra svarstomi susirgimų atvejų skaičiai, nuo kurių būtų galima pradėti naikinti ribojimus, V.Mitalas tikslių skaičių nepateikė, tačiau teigė, jog diskusijos vyksta.

„Skaičius yra skirtingas. Žinau, kad mokslininkai, kurie konsultuoja Vyriausybę, yra atsargesni. Jie anksčiau buvo paminėję apie 200 atvejų per dieną. Galbūt tai galėtų būti didesnis skaičius, pavyzdžiui, kokie 400 atvejų“, – svarsto V.Mitalas.

Svarbu matyti tarptautinę situaciją

Anot Seimo vicepirmininko, situacija vis dėlto yra sudėtinga, nes sumažėjęs sergamumas gali būti laikinas. Jis teigia, jog verta atkreipti dėmesį į tarptautinę padėtį ir pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos šalys.

„Izraelis labai sparčiai vakcinuojasi, tačiau šiuo metu karantiną tik stiprina. Kitos Vakarų Europos valstybės taip pat taiko griežtus ribojimus – nuo karantino iki komendanto valandų“, – apie situaciją Europoje primena V.Mitalas.

Smulkiesiems žada pirmenybę

Prekybininkai prašo, kad palaipsniui būtų atidaromos ne maisto parduotuvės. Pirmiausia siūloma atverti parduotuves, kurių plotas siekia iki 2 tūkst. kvadratinių metrų ir kurios turi įėjimą iš lauko.

„Kadangi sektorius didelis, o smulkiųjų verslininkų yra pakankamai nemažai, daugelis turi galimybes prekiauti ir vystyti veiklą su įėjimu iš lauko, – teigia V.Mitalas. – Mano manymu, smulkieji prekybininkai tikrai yra prie tos grupės, kuriuos atlaisvinimas galėtų paliesti pirmiausiai.“

V.Mitalas pabrėžia, jog tokie sprendimai galėtų būti priimti, jei per artimiausią laikotarpį susirgimų skaičius vėl nepradės drastiškai augti.

Sporto klubams teks pakentėti

Nuo pernai lapkričio negalinčių veikti sporto klubų atstovai taip pat prašo Vyriausybės svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą, nes būtent spalis–kovas yra laikotarpis, kuomet šiame sektoriuje surenkama daugiausia pajamų.

„Tas pats klausimas yra Vyriausybėje. Sporto klubai yra ta vieta, kur žmonės sušyla, prakaituoja, giliai kvėpuoja, tad rizika užsikrėsti koronavirusu yra santykinai didesnė, o ir žmonių kartais susirenka nemažai“, – teigia V.Mitalas.

Kokiomis sąlygomis sporto klubai galėtų pradėti veikti arba kada pilnai atsidaryti, V.Mitalas svarstyti nelinkęs: „Tai yra klausimas Vyriausybei. Nenoriu būti pernelyg optimistiškas. Vis dėlto, mano manymu, čia gali pasimatyti tam tikrų sektorių atskyrimas,“

Štai sporto ir sveikatingumo klubų atstovai sako, jog fizinės veiklos galėtų būti atskirtos į kontaktines ir nekontaktines – tokiu būdu, anot jų, būtų galima palaipsniui vėl pradėti organizuoti veiklas.

„Visų pirma, manau, kad artimoje ateityje kai kurios veiklos galėtų būti vykdomos santykinai mažiau užkrečiamoje aplinkoje. Artėja pavasaris, tad veiklos galėtų persikelti į lauką“, – pasiūlymus teikia V.Mitalas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.