Masinis bėgimas
2004 m. išsyk kelios šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija ir Vengrija – prisijungė prie ES. Po šio istorinio įvykio į JK atvyko šimtai tūkstančių migrantų iš Rytų Europos, tačiau valstybės tarnautojai ilgą laiką nė nepajėgė suprasti, kaip pasikeitė šalies gyventojai.
Tuomet Anglijos bankui vadovavęs Mervynas Kingas teisinosi galįs kliautis gimimų ir mirčių statistika, tačiau pripažino, kad tai neleidžia realiai įvertinti, kiek į šalį atvyko migrantų, rašo bbc.com.
„Tiesiog šiuo metu neturime galimybės tiksliai pasakyti, kiek šalyje gyventojų“, – sakė jis.
Kažkas panašaus vyksta ir dabar. Ekonomistai Jonathanas Portesas ir Michaelas O'Connoras paskaičiavo, kad nuo trečiojo 2019 m. ketvirčio iki to paties 2020-ųjų periodo iš JK galėjo išvykti 1,3 mln. migrantų. Vien iš Londono išvyko apie 700 tūkst. žmonių, gimusių už JK ribų. O tai – 8 proc. sostinės gyventojų.
Šie skaičiai, kaip pripažįsta patys autoriai, greičiau iliustracija, o ne tikslūs rodikliai. Nepaisant to, ekonomistų manymu, jie kur kas geriau atspindi realią situaciją nei oficiali statistika.
„Mūsų skaičiavimus galima vertinti kaip viršutinę tikėtino gyventojų skaičiaus mažėjimo kartelę tiek kalbant apie gimusiuosius ne JK, tiek apie šalies gyventojus apskritai.
Be to, mūsų manymu, jie piešia visiškai kitokį ir gerokai tikslesnį pastarųjų įvykių paveikslą, kalbant apie gyventojų skaičiaus ir darbo rinkos pokyčius JK, nei oficialioji statistika“, – nurodoma tyrime, kuris atliktas remiantis viešai prieinamais duomenimis, tarp kurių – ir mokesčius prižiūrinčių institucijų turima informacija.
J.Portesas ir M.O'Connoras mano, kad viena svarbiausių tokio gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių – dėl pandemijos atsiradę keblumai ieškant darbo, itin aštriai palietę turizmo ir viešbučių verslą, kur tradiciškai dirbo migrantai.
Dar viena priežastis – nuotolinės studijos universitetuose, dėl ko sumažėjo užsienio studentų.
Rusijoje gyvenančio verslininko Aleksandro Skorodejevo abi dukterys mokosi JK: viena mokykloje, kita – universitete. Jis abejoja, ar vaikai grįš į JK net ir pagerėjus situacijai.
„Abi jas iš Londono parsivežiau pernai kovą. Dabar abi jos mokosi per nuotolį, tačiau nesu tikras, ar verta jaunesniajai grįžti į britų mokyklą net ir pasibaigus pandemijai. JK veiksmai per pandemiją verčia susimąstyti, ar vadovybė žino, ką daro“, – svarstė pašnekovas.
Tyrimo autoriai pažymi, kad būtent ši mintis leidžia paaiškinti, kodėl emigrantai ryžosi palikti JK.
„JK, kartu su kai kuriomis kitomis Vakarų Europos šalimis, tarkime, Ispanija ir Italija, per pirmąją koronaviruso bangą pasirodė iš blogosios pusės – tiek kalbant apie ekonomikos reguliavimą, tiek ir apie sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus.
Daugeliui migrantų, ypač iš Rytų, Centrinės ar Pietryčių Europos, kurių gimtinėse likę giminaičiai, teko rinktis: likti JK be darbo ir pinigų, brangiai mokant už būstą, ar grįžti pas šeimas nepatiriant palyginti didelių išlaidų ir susiduriant su mažesne rizika užsikrėsti koronavirusu“, – aiškino ekonomistai.
Jų skaičiavimai – prastos žinios Britų nacionalinės statistikos biurui.
Gresia viena didžiausių statistinių klaidų
ONS šalyje nepastebi jokių rimtų pokyčių ir praneša, kad per pastaruosius metus užimtumo lygis, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, pakilo 0,4 proc. Tai reiškia, kad 66 tūkst. žmonių gavo darbą.
Problema ta, kad ONS darbo rinkos vertinimus daro remdamasi tiek tikrų britų, tiek ir migrantų apklausomis. Be to, anksčiau statistikai informaciją rinko ir oro uostuose, tačiau dabar kliautis tokiais duomenimis neįmanoma: pavyzdžiui, didžiausiame Londono Hitrou oro uoste dėl sustabdytų skrydžių keleivių sumažėjo 88 proc.
Tyrimo autoriai ragina ONS vis dėlto atkreipti dėmesį ir į kitus statistinius duomenis, kurie signalizuoja apie aiškų gyventojų skaičiaus sumažėjimą.
Priešingu atveju, rašo J.Portesas ir M.O'Connoras, įvyks viena didžiausių statistinių klaidų: apklaustųjų skaičius liks toks, kaip anksčiau, tačiau, kadangi migrantų sumažėjo, jų vietas apklausose užims tikrieji britai.
Nors daugelis specialistų sutinka su tyrimo išvadomis, jie ne visiškai tikri, kad gautų rezultatų priežastis – tik pandemija. Priešingos nuomonės laikosi J.Portesas. Jis įsitikinęs, kad didžioji emigrantų banga JK paliko būtent dėl koronaviruso.
„Brexit“ veikia situaciją, tačiau tai juntama nuo 2016 m. O duomenys, kuriuos mes pristatome dabar, rodo labai stiprų emigracijos augimą būtent nuo 2020 m. balandžio iki birželio. Menkai tikėtina, kad dėl to kaltas „Brexit“. Aš įsitikinęs, kad visos priežastys slypi pandemijoje“, – nurodė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad negalima tvirtinti ir to, jog dalis išvykusiųjų negrįš atgal.
Italas Lorenzo Bianchi Londone gyvena jau aštuonerius metus. Vyras dirba technologijų kompanijoje. Į gimtinę jis išvyko 2020 m. spalį ir kol kas nežino, kada susiruoš grįžti į JK.
„Esminė to priežastis, suprantama, koronavirusas. Italijoje, kur sveikatos apsaugos sistema suprantamesnė ir, man atrodo, efektyvesnė, jaučiuosi kiek saugesnis. Žmonės čia labiau laikosi taisyklių, visi dėvi kaukes, o JK, prie viso to, plinta labiau užkrečiama koronaviruso atmaina“, – komentavo Lorenzo.
Jis britų kompanijoje gali dirbti ir per nuotolį, vis dėlto, kai situacija pasikeis į gera, italas planuotų grįžti į JK.
Nors J.Portesas tvirtina, kad esamai situacijai „Brexit“ įtakos neturi, JK išstojimas iš ES ją gali pabloginti. Mat numatyta, kad į šalį grįžti galės tie europiečiai, kurie iki 2021 m. sausio 1 d. turėjo nuolatinį leidimą gyventi JK. Likusieji privalės pretenduoti į darbo vizą, kas gali apsunkinti naujų migrantų atvykimą į šalį.
J.Portesas atkreipia dėmesį į tai, kad jei Londonas daugiau nebesulauks stabilių imigrantų srautų, tai gali suduoti stiprų ilgalaikį smūgį ekonomikai. 2005 m. Anglijos banko vadovas M.Kingas kalbėjo apie tai, kad darbo migrantų srautai – amortizuojanti jėga darbo rinkai.
Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas PwC prognozuoja, kad šiemet Londono gyventojų skaičius gali sumenkti dar 300 tūkst. Ir čia jau reikia kalbėti ne tik apie užsieniečius, bet ir apie vietinius.
Darydamas tokias išvadas PwC remiasi 2020 m. rugpjūtį atlikta apklausa, kuri parodė, kad 45 proc. Londono gyventojų, o tai yra 416 tūkst. žmonių, artimiausiais metais persikels gyventi į kitą vietą. Jei taip nutiks, sostinės ekonomika, įskaitant nekilnojamojo turto rinką ir transporto sistemą, patirs rimtų išbandymų.
