Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis akmenį metą į buvusios valdžios daržą ir sako, jog senoji valdžia nebuvo paruošusi jokio plano, tad naujoji Vyriausybė paramos verslui klausimus sprendžia kaip įmanoma greitai. Anot jo, šiuo metu svarstomos kelios pagalbos priemonės, kurios būtų naudingos smulkiajam verslui.
– Ponia Matukiene, žiniasklaida mirga pranešimų apie tai, kad smulkus ir vidutinis verslas merdi. Kokia yra tikroji situacija?
– Situacija yra apgailėtina. Ar galima gyvenimu pavadinti būseną, kai tik šiek tiek kvėpuoji ir gyveni iš prastovų?
Didžiausia dalis yra tų verslininkų, kurie dirba pagal individualią veiklą ir verslo liudijimus – skaičiuojama 280–300 tūkst. Toliau – labai mažos įmonės, kurios turi kelis darbuotojus – tokių yra apie 70 tūkst. Na, ir lieka šiek tiek didesnės įmonės. Jeigu didieji prekybos centrai bendrai yra įdarbinę 25 tūkst. darbuotojų, mūsų segmentas yra įdarbinęs 900 tūkst. darbuotojų. Tai į ką turėtų būti kreipiamas dėmesys?
– Valstybė vis dėlto kažkaip bando gelbėti verslus. Ar ta pagalba visai nepadeda?
– Per pirmąją pandemijos bangą puikiai veikė dvi pagalbos priemonės smulkiajam verslui. Pirma – subsidijos, kurios sudarė 50 proc. 2019-ųjų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Antra – numos mokestis.
Kadangi smulkusis verslas girdėjo, kad bus antroji banga, tai jai ir ruošėsi. Per atlaisvinimo laikotarpį verslininkai dar ir investavo savo uždirbtus pinigus į saugos priemones.
– Kitaip tariant, jūs tikėjote, kad per antrąją bangą galėsite dirbti?
– Taip, kai kurios mūsų atstovaujamos įmonės pasidarė net atskirus įėjimus ir išėjimus, kad klientų srautai nesusitiktų. Vis dėlto, juos vis tiek uždarė. Dabar turime tokią situaciją ir esame priversti galvoti, ką daryti.
Antroji subsidijų pagalbos priemonė dar tik ateina, o juk nuo karantino sugriežtinimo praėjo keli mėnesiai. Pagalvokite, kaip reikia išgyventi mažoms įmonėms. Nieko nuostabaus, kad jie naudoja ir vaiko pinigus, kad galėtų gelbėti verslą.
– Pone Jurguti, praėjusią savaitę verslininkams jau buvo galima teikti paraiškas dėl valstybės paramos. Kaip sekasi?
– Dar praeitą savaitę startavo dvi pagalbos priemonės – paskolos ir subsidijos. Tai yra veiksmai, kurių naujajai Vyriausybei teko imtis tik pradėjus darbą. Nė vienos veikiančios ar paruoštos priemonės nebuvo – teko imtis formalių ir biurokratinių procedūrų, pradedant nuo pokalbių su Europos Komisija (EK) ir baigiant visais sprendimais Vyriausybėje.
Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad pagalbos priemones pavyko paleisti per tokį trumpą laiką. Aišku, norėtųsi, kad pagalba būtų startavusi dar iki Kalėdų, bet tenka pripažinti realybę.
Šia savaitę turėsime susitikimą su įvairiais socialiniais partneriais, kur pristatysime antrąjį pagalbos paketą. Jame numatyta pagalba dirbantiems savarankiškai. Šiuo metu planuojama vienkartinė subsidija, išmokėta papildomai prie 260 eurų. Ji būtų susieta su tuo, kiek žmonės 2019-aisiais sumokėjo GPM.
Lygiai taip pat ruošiama priemonė – papildoma subsidijų dozė labiau nukentėjusiems verslams. Į dabartinę subsidiją gali pretenduoti visi, kurių apyvarta nukrito 30 proc. Vieniems tas kritimas skaudesnis, kitiems mažiau skaudus. Tie verslai, kurie yra visiškai uždaryti ir kurių apyvartos kritusios, pavyzdžiui, 70 proc. turėtų gauti dar vieną didelę subsidijų dozę, kuri susieta su prieš tai mokėtais mokesčiais.
– Atrodo, kad paketas tikrai bus gelbėjantis verslą. Ponia Matukiene, ką jūs galvojate?
– Man šios priemonės nėra naujiena. Aš dirbu toje grupėje, kur svarstomas pagalbos paketas. Džiaugiuosi ta parama, kurią ruošiamasi duoti. Vis dėlto, niekada jokia parama neatstos veikiančios įmonės.
Su šia Vyriausybe labai daug kalbėsimės ir diskutuosime. Vis dėlto, manau, kad šiandien reikia galvoti ir apie verslų, kurie nesudaro absoliučiai jokios grėsmės dėl užsikrėtimo, atlaisvinimą.
– Ar derantis su valdžia siūlėte kažkokias kitas pagalbos alternatyvas?
– Siūlėme tokią pačią paramą, kuri buvo ir per pirmąją pandemijos bangą. Suprantame, kad tiek pinigų, kiek reikėtų padengti nuostolius visam Lietuvos verslui, valstybėje tiesiog negali būti. Stengiuosi visus nuraminti dėl nuomos mokesčio, kuris buvo pavasarį, bet kurio nebebus dabar.
Aišku, daug kalbama, kad būtent dėl šios priemonės daug pinigų nusėdo NT magnatų kišenėse. Aš į šią priemonę žiūriu šiek tiek kitaip – jei jos nebūtų buvę, tai tikrai dabar turėtume daug didesnį bedarbių skaičių ir bankrotų bangą.
– Pone Jurguti, kaip suprantu, tai Inovacijų ir ekonomikos ministerija kalba apie tam tikrų verslų atidarymą. Ar bandote pakeisti bendrą Vyriausybės opiniją, kad dar reikia susilaikyti nuo verslų atidarymo?
– Kalbant apie atlaisvinimus, galiu pasidžiaugti, kad jau antrą savaitę yra diskutuojama apie tai, kaip tas laisvinimas turėtų atrodyti ir nuo kada prasidėti. Mes, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija, esame pateikę ir pirminius, ir antrinius siūlymus.
Klausydami specialistų ir epidemiologų pastebėjimų, manome, kad vis dėlto turime pradėti judėti link ekonomikos atidarymo. Žinoma, pradėti reikėtų nuo tų verslų, kuris kelia mažiausiai grėsmės žmonėms užsikrėsti. Tai galėtų būti parduotuvės lauke ar tos parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą.
Iš kitos pusės, mes labai norime, kad tas laisvinimas būtų tolygus. Ekonomikai blogiausia būtų tai, jei padarytume šiek tiek nepamatuotų žingsnių ir tektų grįžti atgal. Tikiu, kad su šylančia saule vasario mėnesį pamatysime nemažai pokyčių.
– Ponia Matukiene, ar patys verslininkai yra tikri, kad užtikrins saugumą ir galės kontroliuoti situaciją?
– Pirmiausia, valstybėje reikia padaryti tokias sąlygas, kad niekam nekiltų klausimas, kodėl vienam leido dirbti, o kitam – ne. Kai nueinu į mažas maisto parduotuves, kur įeiti leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms, tai tikrai niekada nesu mačiusi, kad kažkas tas taisykles pažeistų.
Aišku, kažkur smulkiajame versle taip pat atsiranda vienas kitas susirgimo atvejis, tačiau tuos atvejus išpučia, padidina ir sako, kad smulkusis verslas nėra tinkamai pasiruošęs. Mes tikrai esame pasiruošę ir pas mus darbo sąlygos yra daug geresnės nei tose vietose, kurios dabar yra veikiančios.
– Pone Jurguti, kokie dar svarbiausi sprendimai turi būti padaryti su socialiniais partneriais?
– Čia reikia kalbėti apie platesnį kontekstą. Apriboti sektoriai iš tikrųjų gyvena labai sunkiai. Matyt, nereikia būti profesoriumi, kad tai suprastum. Vis dėlto, Lietuvos paveikslas ES atrodo gana keistai. Indėliai bankuose turi rekordinius skaičius, įmonių pelningumas taip pat rekordinis.
Neramina, kad kai kurios priemonės padėjo ne tik tiems, kas buvo nukentėję. Kalbamės su ekspertais, kad ta parama būtų taikli, neatsisuktų vėzdu ir vėliau nereikėtų srėbti košės. Net ir tuose pačiuose sektoriuose matomas netolygumas.
Pavyzdžiui, kai kurie kurortuose esantys viešbučiai pripažino, jog būtent šią vasarą turėjo rekordinę paklausą, tačiau didžiųjų miestų viešbučiai jokio atsigavimo nepatyrė. Jeigu norime, kad parama būtų taikli, ją turime kelis kartus peržiūrėti – tai šiuo metu ir darome.
