Raktas į išsilaisvinimą – vakcina
„Žmonės tikriausiai laukia ne pačios vakcinos, o atsitraukiančios pandemijos, kartu – kad bus panaikinti mūsų gyvenimo apribojimai. Būtent tai, kad žmonės galės laisvai nueiti į kavinę, į pasilinksminimo vietą, galėtų sukelti gana didelį teigiamą efektą.
Šis uždarymas – gana didelis ir ilgai trunkantis. Tai primena situaciją, kaip visuomenė elgiasi po karo: dažniausiai tam tikra euforija užtrunka kelerius metus ar net ilgiau, nes žmonės grįžta į rinką.
Pirmą dieną, kai bus atleisti gniaužtai, visi padarys tai, ko anksčiau negalėjo padaryti. Tai reiškia didžiulį užimtumą, didžiulę paklausą paslaugoms ir tai gali leisti mums susitvarkyti su nedarbo monstru, šiandien siekiančiu kone 16 proc.“, – prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Jei apčiuopiamos vakcinavimo apimtys būtų pasiektos iki vasaros vidurio, iki atostogų sezono, jo manymu, galima būtų tikėtis netgi dar didesnio efekto.
Pasak M.Dubnikovo, dabartinė situacija gana aiški: turime vakciną ir dabar tik gamybos klausimas, kaip greitai spės ją gaminti, kad patenkintų poreikį. Labai tikėtina, kad su vakcinavimu pasistūmėsime antrąjį šių metų pusmetį.
Tačiau kyla rizikų, kad gamybiniai pajėgumai nebus tokie dideli, todėl gerokai išaugs konkurencija tarp valstybių, ir tai nusikels į metų pabaigą. Be to, pasiekia pranešimai apie angliškojo, Pietų Afrikos, braziliškojo gripo atmainas.
„Blogasis scenarijus – susirgimų skaičiui pradėjus šuoliuoti į viršų, tai pradėtų gąsdinti žmones ir nuotaikos pradėtų bjurti. Bet šios rizikos kontroliuoti niekaip negalime, todėl šiai dienai turime susitelkti į vakcinaciją, ir jei iki pirmojo pusmečio pavyktų pasiekti kokius nors kritinius taškus, tai antrajame pusmetyje iš tiesų galėtume kalbėti apie ekonominį atsigavimą“, – siūlė M.Dubnikovas.
Tačiau, kadangi eksportas mūsų ekonomikoje sudaro du trečdalius bendrojo vidaus produkto, labai svarbu, kad ne tik pas mus, bet ir bent ES vyrautų teigiamos nuotaikos. Vis dėlto, pašnekovo manymu, ir vien užsikūrusio vidaus vartojimo pakaktų ekonominiam augimui.
Būtent eksportas, atmetus vakciną, ekonomikos atsigavimui yra didžiausias ramstis. Kol kas jis gana stabilus. Tai lemia, kad šalis, nepaisant didelio nedarbo, nėra stipriai nugrimzdusi į pesimistines nuotaikas.
Dar vienas ramstis – ES ir euro zonos politika. „Mums labai stipriai sekasi, nes turime eurą – euro spausdinimo mašina Frankfurte sukasi pilnu tempu ir tai reiškia, kad mes galime skolintis ir už neigiamas palūkanas, ir tiek pinigų, kiek reikia. Jei turėtume litą, kažin ar nepasikartotų 2008 m. scenarijai, kai kredito rinkos mums atsuko nugarą.
Nedarbo monstras
Kaip didžiausią kliuvinį Lietuvos ekonomikai atsistoti ant kojų M.Dubnikovas įvardijo ir toliau didėjantį nedarbą. Jei tokia situacija užtruks, nedarbo apimtys ir toliau didės, net ir geruoju scenarijumi po kurio laiko gavus vakciną žmonėms noro linksmintis nebus – bus išsunkti santaupų aruodai ir nebus paklausos sprogimo, kurio tikimės.
Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas pastebėjo, kad per pirmąją bangą nedarbo augimas pas mus buvo spartesnis nei ES vidurkis. O tai, pašnekovo manymu, rodo galimus ilgalaikius sisteminius pavojus. Tai susiję su mokesčių mokėjimu, verslo požiūriu į ilgalaikį neigiamą efektą, kurį gali sukelti krizė.
„Nesimato tendencijų, kad išaugęs nedarbas greitai mažėtų. O šį rodiklį atstatyti į įprastą padėtį truks ilgiau nei verslo pajamas, nes darbo vieta – tai įsipareigojimai ir socialinei sistemai, ir darbuotojui. Kai pamatysime, kad pradeda tvariai gerėti situacija darbo rinkoje, galėsime sakyti, kad atsigauna ekonomika“, – kalbėjo profesorius.
Jo manymu, šita krizė parodė mūsų silpnąsias vietas ir vertybes arba jų nebuvimą. R.Krušinsko nuomone, po šio sunkmečio valstybėje labai svarbu kreipti didelį dėmesį į pasitikėjimo tarp visų institucijų ir žmogaus atkūrimą. Tai bus raktas mums eiti toliau.
„Jei žiūrėtume ne tik per ekonominę prizmę, bet ir per elgsenos dalykus, aš pasigendu pasitikėjimo valstybe, kuris kuriamas daug metų. Įsivaizduokime, kad mes grįžtame į įprastą gyvenimą, verslas pradeda uždirbti daugiau. Kyla klausimas, kaip verslas dalinsis savo nauda. Todėl grįžtant į normalų gyvenimą, mano supratimu, svarbu akcentuoti pasitikėjimo atkūrimą tarp verslo, valdžios institucijų ir žmogaus“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Atšokimas nuo nulio
Tuo metu KTU profesorius R.Krušinskas su giedrom prognozėm, kad jau antrą šių metų pusmetį galėtume tikėtis įspūdingo ekonominio augimo, sutinka tik iš dalies.
„Jei naudosime skaičiuojamąją bazę, kuri naudojama tradicinėje ekonomikoje – lyginti prieš tai buvusį laikotarpį su dabartiniu laikotarpiu – natūralu, kad bet koks atšokimas nuo nulio yra teigiamas. Kad ir kaip beskaičiuotume, skaitine prasme tai rodo proveržį“, – sakė pašnekovas.
Jis siūlo pasižiūrėti į praėjusių metų praktiką – kas vyko apgyvendinimo, maitinimo įstaigose vasarą. Kai atsidaro langas, plūsteli klientai, kurie užtikrina didesnes pajamas, lyginant su prieš tai buvusiu laikotarpiu. „Kai turėsime impulsinį poveikį, lyginant skaičius su praėjusiais metais, tikėtina, bus šuoliukas. Ar būtų galima pasakyti, kad jis bus tvarus, labai abejočiau“, – svarstė R.Krušinskas.
Anot profesoriaus, pirmiausia, atšokimas sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso, bus sąlygotas vidaus vartojimo. Kaip teigė R.Krušinskas, mes, kaip maža ekonomika, atšoksime nuo nulio ir galbūt net į aukštesnį lygį nei pernai, nes žmonės ir pinigų bus prikaupę, ir bus išsiilgę įprasto gyvenimo. Bet tai neleidžia sakyti, kad tokia bus nuoseklaus augimo pradžia.
„Manau, kad impulsas bus susijęs su vienu dviem ketvirčiais, kad pereitume iš atšokimo į įprastinį gyvenimą“, – prognozavo pašnekovas.
Jei kalbėsime apie sezoniškumo įtaką ekonomikai, čia labai svarbus turizmo poveikis restoranų, apgyvendinimo įstaigų veiklai. Tačiau, kol sienų neatidarysime, pakilimą finansuosime patys iš savęs. „Bet kai alkanas labai daug privalgo, ateina sotumo jausmas, o po skrandis pradeda streikuoti“, – kalbėjo R.Krušinskas.
Spartesnis atsigavimas – tik po Velykų
SEB banko ekonomistai mano, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas ir Lietuvoje, ir Europoje prasidės tik po Velykų. Bankas nekeitė praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pablogino 2021 metų ūkio plėtros prognozę. Kitais metais laukiama jau 4,2 proc. augimo.
Banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, artimiausi du mėnesiai bus kritiniai laukimo mėnesiai įmonėms ir jų darbuotojams. Labai didelė tikimybė,
kad antrą ketvirtį nebelikus ribojimų namų ūkių vartojimo mastas sparčiai atsigaus, todėl darbo verslui po karantino vėl bus daug.
„Tačiau laukimas ima vis labiau bloginti įmonių finansinę padėtį, todėl čia valdžios sektorius turi akylai stebėti verslo temperatūrą ir nedelsti, imtis papildomų skatinimo priemonių, jeigu ribojimai būtų naikinami gerokai vėliau. Kaip ir anksčiau, rekomenduojame taikyti tikslines skatinimo priemones, tokias kaip subsidijos, ir atsargiai vertinti įvairius naujus mokesčių lengvatų pasiūlymus.
Prognozuojame, kad šiais metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas perlips 7 proc. šalies BVP, tačiau dėl to didelės dramos kelti nereikia. Jau dabar aišku, kad 2022 metų biudžeto svarstymas bus sudėtingas, nes patirtis rodo, kad po biudžeto deficito šuolio yra ir sudėtinga, ir pavojinga greitai sugrįžti prie subalansuotų pajamų bei išlaidų“, – komentavo ekonomistas.
Nedarbas netrukus pasieks piką
Anot jo, valdžios pagalba verslui ir gyventojams buvo viena iš priežasčių, kodėl praėjusiais metais ekonomika taip neblogai atlaikė pandemijos smūgį. Nuo šių metų pradžios pagerintos subsidijų už prastovas sąlygos darbdaviams taip pat yra viena iš gerų dosnių priemonių, dėl kurios darbo rinka išvengia rimtesnių problemų.
SEB bankas prognozuoja, kad nedarbas dar šiek tiek padidės metų pradžioje. Vidutinis nedarbas 2021 metais sieks 9,1 proc. ir bus 0,4 proc. punkto didesnis negu praėjusiais metais. Nors kitąmet nedarbas sparčiai risis žemyn iki 7,7 proc., jis taip greitai nesugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją.
Bankas nuo lapkričio nekeičia vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozės – šiemet algos turėtų didėti 4,5 proc., o kitąmet augti 6 procentais.
Kainos augs sparčiau
Nepakeista nuo lapkričio lieka ir kainų pokyčių šalyje prognozė. 2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų krepšelį turėtų siekti 2 proc., arba bus gerokai didesnė negu 2020 metais, kai ji siekė 1,1 procento.
„Kita vertus, 2 proc. infliacija Lietuvai nėra ypač didelė. Prognozuojame, kad sausį ir vasarį metinė infliacija dar bus beveik 0 proc., tačiau jau kovą ji ūgtels ir bus didesnė negu 1 procentas“, – nurodė T.Povilauskas.
