Politikų sukurtu ginklu mojuojama ir versle: duotas gelbėjimosi ratas į nusikaltimus įsivėlusiems veikėjams?

Pranešėjus nuo persekiojimo saugantis įstatymas atrišo rankas korupciją tiriantiems pareigūnams, bet ar netapo gelbėjimosi ratu į nusikaltimus įsivėlusiems, tačiau iš įtarimų liūno norintiems išbristi veikėjams?

Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Agnė Bilotaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Bilotaitė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aistė Gedvilienė<br>T.Bauro nuotr.
Aistė Gedvilienė<br>T.Bauro nuotr.
Advokatas Valdemaras Bužinskas<br>V.Balkūno nuotr.
Advokatas Valdemaras Bužinskas<br>V.Balkūno nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima Generalinė prokuratūra.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Aistė Krukauskaitė

Feb 1, 2021, 10:00 AM, atnaujinta Feb 1, 2021, 10:00 AM

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą prokuratūrai įskundusiai Aplinkos apsaugos departamento vadovei Olgai Vėbrienei suteiktas pranešėjo statusas.

Toks prokuratūros sprendimas vėl pakurstė diskusijas, ar prieš dvejus metus Seimo priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas visada saugo tuos, kuriems labiausiai reikia apsaugos, ar juo tinkamai naudojasi prokurorai.

Būtent prokurorams šis įstatymas suteikė teisę spręsti ir vertinti, kiek vertinga ir teisinga pranešėjų suteikta informacija ir kokių tikslų siekė ją suteikę asmenys.

Su ministerija nesikalba

Tiek pačiame įstatyme, tiek jį taikančių prokurorų sprendimuose teisės specialistai dar įžvelgia nemažai spragų.

Paaiškėjo, jog aplinkos ministrui S.Gentvilui teisėsaugos institucijos net nepranešė, kad prokuratūrai pateikta informacija apie galimai netinkamus jo veiksmus.

Nors pranešėjo statusas O.Vėbrienei suteiktas sausio pradžioje, jai pačiai apie tai pranešta sausio 11-ąją, o S.Gentvilas apie tai sužinojo sausio 14-ąją.

Tokią informaciją gavusi Aplinkos ministerija per Korupcijos prevencijos skyrių bandė susisiekti su prokuratūra ir paklausti, dėl ko O.Vėbrienei suteiktas pranešėjo statusas ir nuo kokių sprendimų turėtų nusišalinti ministras, bet konkretaus atsakymo ir rekomendacijų negavo.

Bando aiškintis santykius?

Tai nustebino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę Aistę Gedvilienę.

„Pranešėjo statusas – gerbtinas ir labai svarbus, bet tikiuosi, kad šis statusas ateityje nebus naudojamas valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų apsaugai, dangstant savo neveiklumą ar nesutarimus.

Jis turėtų būti naudojamas tik tada, kai yra rimti korupciniai kaltinimai, nusikalstamos schemos ar dar kas nors, kas tikrai daro žalą Lietuvos žmonėms ir valstybei“, – LRT radijo laidoje šią savaitę svarstė Seimo narė.

Istorija, į kurią įsikišo prokuratūra, A.Gedvilienei primena dviejų žmonių konfliktą, nesusikalbėjimą, dėl kurio nukenčia gamtosaugos kontrolė.

Nesupranta savo vaidmens

Advokatas Valdemaras Bužinskas taip pat pastebėjo, kad dėl pranešėjais tapusių veikėjų neretai iškyla problemų: „Jie dažnai gauna pranešėjo statusą, tačiau net nesuvokia, kad patys yra nusikalstamų veikų dalyviai, – būtent jie patys neturėjo sudaryti sąlygų nusikalstamoms veikoms.“

V.Bužinsko teigimu, dažnai tokių atvejų pasitaiko su buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimais: „Jei pranešėjas ir praneštų apie tas nusikalstamas veikas, už kurias jis pats yra atsakingas, tai jo nuo atsakomybės neatleis.“

V.Bužinsko nuomone, tai Pranešėjų apsaugos įstatymo spraga – jame nėra aiškiai numatyta, kada pranešėjas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai pranešėjai viliasi, kad pranešdami apie kitų galimai daromus nusikaltimus apsisaugos patys.

Advokato teigimu, juos klaidina ir viešojoje erdvėje nuolat skelbiama informacija, kad pranešėjo negalima persekioti, atleisti iš darbo, tačiau nėra užsiminta, jog tiriant nusikaltimus ši apsauga nebeturi jokios reikšmės.

Tai, anot teisininko, pranešėjams labai aiškiai turi išaiškinti prokurorai.

Įstatymą taiko ir verslui

Advokatas V.Bužinskas pastebėjo, kad apsaugoti pranešėjus kartais bandoma labai dirbtinai: „Kartais net be ypatingo teisinio išsilavinimo aiškiai matyti, kad pranešėjas yra suinteresuotas arba jam taip pat turėtų kilti atsakomybė dėl tų pačių veikų, apie kurias jis praneša.“

Savų interesų turinčių asmenų pranešimų apie galimus teisės pažeidimus vis dažniau gaunama ne iš valstybės tarnautojų, o iš verslo aplinkos.

„Verslo kovose pranešėjo statusą ne tik įmanoma panaudoti, bet dažnai ir naudojama“, – teigė V.Bužinskas, kuris dar prieš keletą metų buvo įspėjęs, kad verslo ginčai turėtų būti sprendžiami civiline tvarka.

Deja, pastaruoju metu verslininkai yra skundžiami teisėsaugos institucijoms – taip konkurentus bandoma sunaikinti arba išstumti iš rinkos.

„Jei kyla ginčų dėl sutarčių nevykdymo arba konkurencijos pažeidimų, tam yra specialūs įstatymai ir tai neturėtų persikelti į baudžiamąsias bylas“, – kalbėjo V.Bužinskas.

Bando pašalinti konkurentus

Jo teigimu, šiuo metu aršiausia konkurencija – viešųjų pirkimų srityje: „Retas viešųjų pirkimų konkursas apsieina be ne visai gražių konkurencijos apraiškų, ir tai įsigali vis labiau.

Lietuvos rinka yra maža ir konkurencija įgavo keistų bruožų, kurie neturi nieko bendra su ekonomine konkurencija. Kartais tiesiog siekiama sunaikinti savo konkurentą.“

O šiuo metu galiojantys teisės aktai, advokato teigimu, tam sudaro puikias sąlygas: viešuosiuose pirkimuose negali dalyvauti įmonės, kurių vadovai yra teisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

„Žmogui pareiškia įtarimus, ir jis jau nebe konkurentas“, – kai kurių asmenų dažnai naudojamą būdą paaiškino V.Bužinskas.

Būna melagingų pranešimų

Advokatas teigė, kad prieš suteikdami pranešėjo statusą prokurorai privalo asmenį įspėti apie atsakomybę dėl melagingo įskundimo.

Pasitaiko atvejų, kai pranešėjo statusą gavusių asmenų pranešimai nepasitvirtina – jie būna išgalvoti arba netikslūs.

Vieni pranešimai nepasitvirtina, nes pritrūksta kaltės įrodymų, tačiau būna ir tokių, kurie yra akivaizdžiai melagingi.

„Kartais iš bylos medžiagos tai labai aiškiai matoma, todėl priimdami nutarimus dėl įtarimų pareiškimo prokurorai turėtų labai atidžiai išstudijuoti visą tuo metu turimą medžiagą.

Visada pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tuo pranešimu nesiekiama visai kitokių tikslų, nei nurodyta pranešime“, – sakė V.Bužinskas.

Teisės profesoriaus, advokato Romualdo Drakšo nuomone, paaiškėjus, kad pranešėjas kaip nors susijęs su konkurentais ar tiesiog vykdė jų užduotį, kiltų klausimas dėl pranešėjo statuso panaikinimo, atskleistos informacijos tikrumo ir galimos atsakomybės už tokią veiką.

Vertina žalą valstybei

Pranešėjų apsaugos įstatymą kūrusiai darbo grupei vadovavusi Seimo narė, dabar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog viena svarbiausių sąlygų, dėl kurios besikreipiančiam asmeniui gali būti suteiktas pranešėjo statusas, yra ta, kad pažeidimas, apie kurį pranešama, pažeidžia viešąjį interesą.

„Jei asmuo nori suvesti asmenines sąskaitas, pranešėjo statusas jam nebus suteiktas. Pavyzdžiui, jei asmuo pranešė, kad, jo nuomone, neteisėtai buvo atleistas iš darbo, jo skundas bus perduotas kitai institucijai – šiuo atveju Valstybinei darbo inspekcijai.

Tačiau jei asmuo pranešė apie įstatymų pažeidimus, korupciją, pinigų plovimą, mokesčių vengimą ar dokumentų klastojimą nors ir konkurentų įmonėje, bet valstybė dėl to patyrė žalą, jis gali būti pripažintas pranešėju.

Tačiau kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima kompetentinga institucija – Generalinė prokuratūra“, – aiškino viena įstatymo autorių A.Bilotaitė.

Pranešėjų kasmet daugėja

Politikės teigimu, apie Pranešėjų apsaugos įstatymo suteiktas teises kasmet sužino ir juo pasinaudoja vis daugiau žmonių.

Daugėja ir pranešėjo statusą gavusių asmenų. 2019 metais pranešėjais pripažinti 36 asmenys, 2020 metais – 75.

Praėjusiais metais jau išmokėtos ir pirmosios piniginės kompensacijos bei atlygis už vertingą informaciją. Išmokos sudaro 15 tūkst. eurų.

„Šie skaičiai rodo, kad įstatymo teikiamomis garantijomis siekia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos analizės rodo, kad kasmet daugėja pasiryžusiųjų pranešti apie įstatymų pažeidimus“, – kalbėjo A.Bilotaitė.

Neturi ginti nusikaltėlių

Darbo grupei vadovavusi A.Bilotaitė prisiminė, kad diskutuojant buvo siūloma įtraukti ir nuostatą dėl galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris pats dalyvavo vykdant pažeidimus, bet nusprendė apie juos pranešti ir suteikė vertingos informacijos, kuri padėjo užkirsti kelią valstybės lėšų švaistymui ar kitiems nusikaltimams.

Advokato Mindaugo Dūdos teigimu, tokia nuostata būtų neteisinga, nes prokurorų suteiktas pranešėjo statusas neturi tapti gelbėjimosi ratu tiems, kurie pranešė apie kitų ir kartu apie savo padarytus nusižengimus.

„Pranešėjų apsaugos įstatymas jokiais būdais negarantuoja pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jei tokias veikas yra padaręs pats pranešėjas“, – teigė advokatas.

Reikia įvertinti vaidmenį

M.Dūdos nuomone, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti labai pagrįstas, todėl būtina įvertinti, koks buvo pranešėjo vaidmuo tiriamame nusikaltime: „Jei pranešėjo vaidmuo nebuvo mažareikšmis, o priešingai – pavojingesnis ar tapatus tai veiklai, kurią jis padėjo atskleisti, Baudžiamajame kodekse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normos negalės būti pritaikytos.“

Pats Pranešėjų apsaugos įstatymas nelemia asmens atleidimo nuo atsakomybės, tokia galimybė numatyta Baudžiamajame kodekse.

M.Dūda aiškino, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės galėtų būti atleistas tik teismo sprendimu, teismui įvertinus visas aplinkybes – jo suteiktos informacijos reikšmingumą, jo paties vaidmenį. „Kartais net be ypatingo teisinio išsilavinimo aiškiai matyti, kad pranešėjas yra suinteresuotas arba jam tu- rėtų kilti atsakomybė.“

V.Bužinskas V.Ščiavinsko nuotr. Kada ir kam taikyti Pranešėjų apsaugos įstatymą, sprendžia Generalinės proku- ratūros prokurorai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.