Finansų ekspertai sako, kad kiekviena nauja karantino savaitė smulkiam verslui gali tapti lemtinga, po kurios mažos parduotuvės ir įmonės gali iš viso neatverti durų.
„Mano klientės labai neatakuoja, kad priimčiau jas neoficialiai – bijo įžeisti, nes žino mūsų požiūrį, kad reikia laikytis taisyklių. Bet aš girdžiu, kad kolegos tikrai važinėja į namus. Gal daugiau kirpėjai, manikiūrininkai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo grožio salono savininkė Birutė Pajėdienė.
Darbui besiruošiantys verslai nusivylė Vyriausybės sprendimu karantino švelninimą atidėti kitai savaitei
Tačiau antrą mėnesį grožio paslaugų laukiantiems žmonėms dar teks palaukti. Atsižvelgusi į ekspertų rekomendacijas, trečiadienį Vyriausybė nusprendė net nesvarstyti karantino švelninimų, nors dar prieš porą dienų buvo skelbta, kad valdžia turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo. Svarstyti šiuos klausimus ketinama kitą savaitę.
„Tikimės, kad kitą savaitę, pirmadienį, galėsime sistemiškai priimti sprendimus. Tai yra planas, kurį Ekstremalių situacijų komisijai buvo pateikusi Sveikatos apsaugos ministerija. Jis bus pakoreguotas atsižvelgiant į kai kurias ekspertų įžvalgas“, – nurodė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Prekybininkų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai sako pasigendantys valdžios argumentų, kodėl sprendimas dėl atidarymo buvo atidėtas.
G.Bitvinsko nuotr.
Kol kas dalis prekybininkų bando išgyventi prekiaudami internetu.
„Apyvartos kritusios labai ženkliai, todėl, kad žmonės tokiu metu paprastai yra įpratę keliauti į kalnus. Tokios galimybės dabar nėra. Šį sezoną mus labai gelbėja lygumų slidinėjimas – gamta labai gelbėja, kadangi sniego yra labai daug. Vienintelis arkliukas, kuris veža – lygumų slidės“, – sakė sporto prekių parduotuvės vadovas Viktoras Zaubidovas.
Anot Verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, verslininkams svarbi kiekviena savaitė.
J.Stacevičiaus nuotr.
„Žmonėms, kurie jau šiandien dienai kaunasi dėl išgyvenimo, ta viena savaitė kainuoja labai daug, nes gali būti, kad kai kas apsispręs apskritai nebedirbti. Pakelti rankas ne dėl to, kad nenori dirbti, bet dėl to, kad neturės iš ko.
Visų pirma reikia suprasti, kad šiandien dienai smulkieji verslininkai, kurie negali dirbti, vartoja ne tik savo santaupas, bet ir apyvartines lėšas. Gali būti, kad dalis verslininkų negalės grįžti į rinką, nes negalės nusipirkti žaliavų“, – aiškino finansų analitikas.
Susiję straipsniai
A.Armonaitės nuomone, grožio paslaugos ir prekybininkai jau dabar galėtų pradėti veikti.
Be šimtamilijoninio pagalbos plano verslui, Vyriausybė iš rezervo skyrė apie 3,5 mln. eurų ir kitoms su COVID-19 valdymu susijusioms išlaidoms: daugiau nei 1 mln. skirta pareigūnų, daugiau nei 0,5 mln. – pedagogų papildomam darbui apmokėti.