Pasak M. Majausko, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2019 metais bendros 250 notarų individualios veiklos pajamos sudarė 40,7 mln. eurų. Vidutiniškai vienas notaras per metus deklaravo 163 tūkst. pajamų ir sumokėjo 15,6 tūkst. pajamų mokesčio. Dauguma notarų, anot jo, deklaravo išlaidas, vidutiniškai siekiančias 40 proc. individualios veiklos pajamų.
„Tokiu būdu mažinamos apmokestinamos pajamos, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo apie 9 proc.
Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2019 metais deklaravo 1,2 mln. pajamų ir sumokėjo 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 651 tūkst. eurų ir taip pat mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų“, – sako Seimo BFK vadovas.
Palyginti, pasak jo, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.
„Didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tokia išimtis pagal idėją buvo skirta smulkia individualia veikla užsiimantiems asmenims, siekiant palengvinti jiems biurokratinę naštą ir supaprastinti išlaidų apskaitą.
Šiandien tuo drąsiai naudojasi milžiniškas pajamas gaunantys notarai, kai jų patirtos faktinės išlaidos tikėtina yra reikšmingai mažesnės“, – sako Seimo narys.
Tiesa, jo teigimu, 50 mažiausias pajamas gavusių notarų 2019 metais vidutiniškai deklaravo 49 tūkst. eurų prieš leidžiamus atskaitymus, todėl, anot M. Majausko, mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų.
„Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis advokatas, notaras ar antstolis turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius. Esama padėtis yra brangi mokesčių sistemos klaida ir skaudi neteisybė. Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – sako M. Majauskas.
„Verslo asociacijos paprastai bando įtikinti, jog efektyvus mokesčių tarifas mažas tik todėl, jog patiriamos didelės veiklos sąnaudos. Vis dėlto VMI deklaracijos rodo priešingą situaciją – net 83 proc. advokatų naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų.
Tačiau net ir darant prielaidą, kad reikšmingos išlaidos egzistuoja, pajamos po tariamų išlaidų vis tiek siekia šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus“, – teigia Seimo narys.
Tuo metu Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad valstybės įgaliotas privatus asmuo – notaras, dirbantis pagal teisės aktais griežtai reglamentuotą tvarką ir gaunantis teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto dydžio atlyginimą už atliktus notarinius veiksmus, sumoka ne mažiau mokesčių negu bet kuris kitas individualia veikla besiverčiantis valstybės pilietis.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki 2020 metų birželio į notarų paslaugų įkainius buvo įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Todėl iš parlamentaro analizuojamų notaro įplaukų iš karto būtina atimti penktadalį.
Notaras pagal įstatymą negali dirbti vienas ir todėl samdo darbuotojus, kurių kartais didmiesčių biuruose būna net kelios dešimtys. Dauguma jų – kvalifikuoti teisininkai, kurių atlyginimai didmiesčiuose yra konkurencingi“, – sako M. Stračkaitis.
Jis akcentuoja, kad iš likusių įplaukų skaičiuojamos išlaidos biuro išlaikymui, privalomojo ir papildomo savanoriško profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokos, privalomas Notarų rūmų nario mokestis, išlaidos notaro archyvo išlaikymui neribotą laiką.
Pasak M. Stračkaičio, notaras savo veikloje prisiima didesnę riziką negu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo.
„Notaras už savo ir savo biuro darbuotojų veiksmus atsako visu savo turtu. Be to, notaras turi turėti lėšų, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus atitinkantį biurą, kvalifikuotus darbuotojus ir mokėtų jiems atlyginimus, jei dėl ligos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ir pajamų negautų.
Ir tik atskaičius visas minėtas išlaidas, galima kalbėti apie notaro asmeninį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojami gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai“, – sako Notarų rūmų prezidentas.
„Vadinasi, notaro, kaip privataus asmens, o ne valstybės įgalioto asmens ir darbdavio, sumokėtus mokesčius derėtų skaičiuoti ne nuo bendrų įplaukų, o nuo jam konkrečiai tenkančios įplaukų dalies. Notarų rūmų duomenimis, notaro patiriamos sąnaudos ir sumokami mokesčiai vidutiniškai siekia du trečdalius notaro įplaukų, o kartais – ir daugiau“, – sako M. Stračkaitis.
