Klaipėdos nafta praėjusios savaitės pabaigoje pranešė, kad nebeturės vieno stambiausių klientų – Baltarusijos naftos kompanijos, šiems metams „Klaipėdos nafta“ nebeplanuoja baltarusiškų krovinių krovos. Tą „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis pranešė pristatydamas 2020 metų dvylikos mėnesių neaudituotus finansinius rezultatus.
Iš Klaipėdos uosto į rusiškuosius Baltarusija krovinius mėgino nukreipti dar 2012 m. Tąkart Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka po eilinio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paskelbė apie principinį susitarimą pakeisti eksporto maršrutus. Tačiau prie praktinių veiksmų pereita tik dabar, rašo gazeta.ru.
Pokyčiai įvyko po sausio 26-ąją buvusio Baltarusijos premjero Romano Golovčenko vizito į Maskvą, kur jis susitiko su rusų premjeru Michailu Mišustinu. „Kalbėjomės apie baltarusiškų krovinių – iš esmės naftos produktų – transportavimą per Rusijos uostus“, – po susitikimo kalbėjo R.Golovčenko.
Netrukus po to rusai oficialiai paskelbė apie projektą bendradarbiauti pervežant ir perkraunant baltarusiškus naftos produktus į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus.
Rusijos transporto ministerijai pavesta vesti tolesnes derybas su baltarusiais ir, jei prireiks, koreguoti sutarties tekstą.
Pagal šį dokumentą Baltarusija nuo 2021 m. iki 2023 m. per Rusijos uostus perkraus kone 10 mln. tonų naftos produktų. Tai nereiškia, kad Klaipėda netenka absoliučiai visos baltarusiškų naftos produktų krovos. Mat tokios produkcijos Baltarusija kasmet eksportuoja 11 mln. tonų. Vadinasi, Rusijos uostui kol kas klius tik trečioji jų dalis. Nepaisant to, kaip rašo gazeta.ru, Ust Lugai tai – proga užsidirbti dešimtis milijonų dolerių.
Baltarusijos premjeras R.Golovčenko neslepia motyvų perorientuoti krovinius į Rusiją. Esą jis vykdo A.Lukašenkos pavedimą, „kuris siejamas su žinomu Baltijos šalių požiūriu į Baltarusiją ir jų užimta nedraugiška pozicija“. Kitais žodžiais tariant, motyvas – politinis.
Tiesa, R.Golovčenko viliasi, kad ekonominės sąlygos dirbant su Ust Lugos uostu bus „kiek įmanoma mažiau nuostolingos, palyginti su tomis, ką turėjome Baltijos uostuose“.
Ekspertai šiuo klausimu optimizmu netrykšta.
Kelias į išorines rinkas per Rusijos uostus Baltarusijai neabejotinai kainuos brangiau jau vien dėl to, kad ilgėja transportavimo kelias. Gabenant geležinkeliu, prisideda papildomų 250 km.
Informacinės-konsultacinės agentūros „Infoline-Analitika“ skaičiavimais, šviesių naftos produktų pervežimas per Klaipėdą kainuoja du tris kartus pigiau nei per Ust Lugą net ir įskaitant 50 proc. nuolaidą geležinkelių tarifams.
Baltarusijos vyriausybė tą supranta. Šalis anksčiau yra bandžiusi per Rusiją vežti kalį, tačiau, įvertinusi išlaidas, persigalvojo. Kitokios pozicijos laikomasi šįkart kalbant apie naftos produktus.
„Kai situacija Baltarusijoje pasisuko taip, kad tenka gelbėti valdžią, apie ekonominę naudą A.Lukašenka negalvoja. Jo nauda politinė, nes galės nubausti senus „priešus“ – Baltijos šalis ir Lenkiją. A.Lukašenka jas kaltina destabilizavus padėtį Baltarusijoje, nes Lietuva priglaudė Baltarusijos opozicijos lyderę Svetlaną Cichanouskają“, – komentuoja pirmasis fondo „Politinių technologijų centras“ viceprezidentas, profesorius Aleksejus Makarkinas.
A.Lukašenka formuoja savo kaip visa įvertinančio politiko įvaizdį, suskaičiuojančio viską iki paskutinės kapeikos. Tačiau dabar, po skandalo su prezidento rinkimų kampanija, jis vėl grįžta į tuos laikus, kai politikai Europoje jį vadino paskutiniuoju Europos diktatoriumi.
„Kuo labiau A.Lukašenka tolsta nuo Europos, tuo jis arčiau glaudžiasi prie Rusijos, tuo sėkmingesni tampa abiejų vyriausybių projektai. A.Lukašenka nustojo kritikuoti Maskvą, nieko nebegirdėti apie prekybos karus, tačiau vis labiau griežtinama pasienio su ES kontrolė, ir ne tik dėl koronaviruso pandemijos“, – atkreipė dėmesį A.Makarkinas.
„A.Lukašenkai persiorientavimas į Rusiją nenaudingas. Nei ekonomiškai, nei politiškai“, – teigia Finansų universiteto prie Rusijos vyriausybės ekspertas Igoris Juškovas.
„Kol kas A.Lukašenka Baltijos valstybėms leidžia uždirbti, ne iš karto, o per kelerius metus jis nukreips eksporto srautus į Rusiją galvodamas, kad tai leis išlaikyti nors kokius pozityvius santykius su Europa. Tačiau nėra garantijos, kad tai suveiks“, – samprotavo ekspertas.
Savo ruožtu Rusija norėtų, kad ilgai besitęsiantis ir brangiai atsieinantis palaikymas A.Lukašenkos režimui bent iš dalies atsipirktų. „Be kita ko, ir politiškai – kuriant kliūtis oponentams iš Baltijos šalių“, – kalba I.Juškovas.
Ekspertai sutaria, kad Rusija ir Baltarusija prieš Baltijos šalis faktiškai įveda ekonomines sankcijas.
„Suprantama, Europai tai nepatiks, tai bus dar viena priežastis priekaištauti Rusijai dėl priešiškos veiklos Vakarų atžvilgiu, tačiau iki rimto konflikto visa tai greičiausiai neprieis.
Niekas jėga nevers verslo Europoje atsisakyti pirkti baltarusiškų naftos produktų vien dėl to, kad jie gabenami per Rusijos uostus“, – svarstė A.Makarkinas.
