A. Izgorodinas: eksportui gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi ar kai auga

Dėl pramonės sektoriaus išvystymo Lietuvoje valstybei pavyksta sėkmingai eksportuoti pramonės produkciją tiek pasauliniam vartojimui traukiantis, tiek jam augant, sako „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis taip pat priduria, kad geri pramonės gamybos rezultatai yra vienas iš veiksnių, leidusių pernai pasiekti gerų eksporto rodiklių.

 Gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą.<br> M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 9, 2021, 2:00 PM, atnaujinta Feb 9, 2021, 2:00 PM

„Tai, kad eksportas gerą rezultatą pademonstruos, jau buvo aišku iš pramonės gamybos rezultatų, nes Lietuvos pramonės gamybos pajėgumas per visus 2020 metus, atmetus naftą, padidėjo 0,8 proc. Kadangi pramonė sudaro apie 75 proc. viso Lietuvos eksporto, buvo galima nujausti, kad tie rezultatai bus geri“, – Eltai teigė jis.

Anot ekonomisto, sparčiai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje atsigavęs pramonės sektorius lėmė gausesnį eksportą.

„Kalbant apie priežastis, tai iš esmės yra keli aspektai. Visų pirma, nuo COVID-19 nukentėjo mažiausiai būtent pramonė tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje.

Be to, mūsų gamintojai labai greitai atsikratė nuostolių, kuriuos patyrė per pirmą COVID-19 bangą. O taip iš esmės yra dėl to, kad labai greitai atsigavo euro zonos pramonė“, – teigė A. Izgorodinas.

„Atsigavo vartojimas Amerikoje, Kinijoje, kas labai padidino eksporto apimtis iš ES, ir tai reiškia, kad stambesnių ES šalių gamintojai patiekė pakankamai daug kontraktinių užsakymų mūsų pramonei ir mūsų eksportui“, – pridūrė jis.

A. Izgorodinas pažymėjo, kad įtakos sėkmingam pramonės gaminių eksportui iš Lietuvos turėjo šio sektoriaus augimas pastarąjį dešimtmetį.

„Galbūt įtakos turėjo ir mūsų įmonių vidiniai namų darbai, kuriuos įmonės padarė per pastaruosius 10 metų. Nes, jei pažiūrėtume į mūsų pramonės produktyvumo augimą, tikrai regima pakankamai didelė pažanga.

Reiškia, kad įmonės per 10 metų po pasaulio finansų krizės pabaigos nemiegojo, bet realiai investavo į gamybos plėtrą ir efektyvumą. Tai krizės metu tikrai atsipirko, nes, kuo esi efektyvesnis, tuo geriau gali atlikti eksporto užsakymus net tada, kai krinta tarptautinė paklausa“, – teigė jis.

„Paradoksalu, bet mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulinis vartojimas traukiasi, ir kai jis auga“, – pridūrė ekonomistas.

Ekonomisto teigimu, mažindami eksporto kainas ES gamintojai atsigręžė į Lietuvą.

„ES gamintojai, norėdami išsilaikyti Amerikos ir Kinijos eksporto rinkose, masiškai mažina eksporto kainas. Tai reiškia, kad gamintojams, kuriems Lietuva buvo neįdomi kontraktinės gamybos prasme prieš porą metų, tapo įdomi, nes čia tam tikrus komponentus galima pasigaminti pigiau.

Iš dalies krizė ir kritęs pasaulinis vartojimas kai kuriems gamintojams atnešė daugiau užsakymų, kadangi užsienio gamintojai pradėjo žvalgytis šalių, kur būtų galima pagaminti pigiau“, – sakė jis.

Praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, eksportas sumažėjo 3,4 proc., importas – 9,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Tuo metu iš lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,8 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 6 proc.

Iš lietuviškos kilmės prekių pernai daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,2 proc.), naftos produktų (9 proc.).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.