Ministro žodžius dar bandė sušvelninti prezidento Vladimiro Putino patarėjas Dmitrijus Peskovas. Anot jo, toks S.Lavrovo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto.
„Mes to nenorime, kaip tik siekiame plėsti ryšius su Europos Sąjunga. Tačiau jei ES pasuks priešingu keliu, tuomet taip, mes būsime tam pasirengę“, – aiškino D.Peskovas.
Tačiau svarbiausia, ar tikrai Rusija gali izoliuotis nuo ES ir kokia būtų to kaina.
Apie tai papasakojo vienas autoritetingiausių šalies ekonomistų, Strateginės analizės instituto direktorius Igoris Nikolajevas. Anot jo, dar prieš dešimtmetį Rusija svajojo apie bevizį režimą su ES, o dabar viskas pasisuko priešingai.
„Pažiūrėkime, ką Rusija reiškia Europos Sąjungai, ir ką ES – Rusijai. Federalinės muitų tarnybos duomenimis, praėjusiųjų metų sausį-lapkritį į ES pateko 41,1 proc. mūsų šalies eksporto.
Užtat ES, kaip skelbia Eurostatas, eksporto portfelyje Rusijai tenka tik 4,1 proc. Vadinasi, mes jiems esame dešimt kartų mažiau svarbūs, nei jie mums.
Panaši padėtis ir su importu. Per tą patį laikotarpį ES dalis Rusijos importo pyrage siekė 35,4 proc. O Rusijos dalis sudarė tik 5,5 proc. viso ES importo. Ir tai tik dėl to, kad jie iš mūsų perka naftą, dujas, anglį, aliuminį ir panašiai. Mes tiesiog esame žaliavų tiekėjai“, – aiškino ekonomistas.
Anot eksperto, kai žvelgiama į ekonominius santykius su valstybe ar šalių grupe, labai svarbus užsienio prekybos balansas. Šaliai naudinga, jei ji eksportuoja daugiau, nei importuoja.
„Šiuo atveju pastaraisiais metais mums labai sekėsi dirbti su ES, nes užsienio prekybos perteklius kasmet siekdavo apie 50 mlrd. dolerių, nors pernai greičiausiai mažiau. Apie tokius rodiklius galima tik pasvajoti.
Kas gali pakeisti Europos Sąjungą? Dedama daug vilčių į Kiniją, tačiau jai mes irgi esame tik žaliavų tiekėjai, o prekybos apimtys – maždaug du kartus mažesnės.
Palyginti su ES mes esame labai maži, todėl nereikia be tikslo pūstis. Be to, prekyba – tai dar ne viskas, juk yra ir investicijos.
Jei mes iš tiesų nutrauktume santykius su ES, padariniai Rusijos ekonomikai būtų katastrofiški. Tai būtų toks šūvis į koją, po kurio tektų labai ilgai laižytis žaizdas“, – teigė I.Nikolajevas.
