Pandemija perkalbėjo ir labiausiai užsispyrusius – nesiginčija dėl nuotėkų surinkimo

Nelaukdami ES paramos kai kurie žmonės prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų puolė jungtys patys. Įprastiniais metais pagyvėjimas išsiimti technines sąlygas ir prisijungti prie tinklų būdavo pavasarį, tačiau šaliai jau metus panirus į karantiną ir daliai žmonių persikėlus nuotoliniu būdu dirbti į užmiesčių rezidencijas, tendencijos kardinaliai pasikeitė. Paraiškų prisijungti prie tinklų pagausėjo 4-5 kartus.

Ištisas „Saulės butų“ kvartalas šiaurinėje Klaipėdoje prisijungė prie „Klaipėdos vandenų“.<br>Organizatorių nuotr.
Ištisas „Saulės butų“ kvartalas šiaurinėje Klaipėdoje prisijungė prie „Klaipėdos vandenų“.<br>Organizatorių nuotr.
Ištisas „Saulės butų“ kvartalas šiaurinėje Klaipėdoje prisijungė prie „Klaipėdos vandenų“.<br>Organizatorių nuotr.
Ištisas „Saulės butų“ kvartalas šiaurinėje Klaipėdoje prisijungė prie „Klaipėdos vandenų“.<br>Organizatorių nuotr.
R.Šulskus: „Beveik šimtui gyventojų per 2021–2022 metus bus įrengti tinklai iki sklypo ribos“.<br>Organizatorių nuotr.
R.Šulskus: „Beveik šimtui gyventojų per 2021–2022 metus bus įrengti tinklai iki sklypo ribos“.<br>Organizatorių nuotr.
B.Jonikas: „Profesionalai vandentvarkos ūkį išmano geriau“.<br>Organizatorių nuotr.
B.Jonikas: „Profesionalai vandentvarkos ūkį išmano geriau“.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 10:27 AM

„Šios tendencijos pakankamai naujos ir džiuginančios, – sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius. – Auga pinigų turinti nauja karta norinti gyventi civilizuotai – turėti visus patogumus bei tausoti aplinką – nuotekomis neteršti aplinkos nitratais“.

Kai kuriose savivaldybėse net susidarė situacija, kai per karštymetį gali stigti vandens gręžinių pajėgumų ar nuotekų vamzdžių pralaidumo prijungiant gyventojus.

Štai „Trakų vandenys“ jau aptarnauja ir dalį Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų, kuriems prisijungti prie „Trakų vandenų“ tinklų ir pigiau, ir patogiau.

Pasak įmonės vadovo Romualdo Ingelevičiaus, paraiškų prisijungti prie tinklų pikas buvo praėjusių metų rugsėjis bei spalis, kai vilniečiai įvertino, kad gyventi „antruose namuose“ žymiai naudingiau visomis prasmėmis.

Panašios tendencijos ir Kaune. Per praėjusius metus „Kauno vandenys“ paklojo 35,15 km naujų vandentiekio ir 57,43 km nuotekų tinklų, prie kurių prisijungė ištisi kvartalai Vaišvydavoje, Zuikinėje, Panemunėje, Aleksote, Šančiuose, Vilijampolėje ir Šilainiuose.

Per 2020 metus naujų klientų, kurie užsisakė paslaugą „vanduo-nuotekos“ skaičius padidėjo 1,8 proc. arba apie 2850 namų ūkiais. Tų, kurie iki tol turėjo tik vandentiekį, bet prisijungė ir prie nuotekų tinklų padaugėjo 1734 namų ūkiais.

Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, tinklų plėtrą bendrovė vykdys ir toliau. Beveik šimtui 2020 m. prašymus raštu pateikusių gyventojų per 2021–2022 metus bus įrengti tinklai iki sklypo ribos.

Beje, kauniečių norą išsiveržti iš butų ir apsigyventi kvartaluose šalia Kauno pajuto ir „Giraitės vandenys“, aptarnaujantys Kauno rajoną, ir „Kaišiadorių vandenys“, prižiūrinti Žiežmarių, Rumšiškių bei Kruonio miestelių tinklus.

„Kaišiadorių vandenų“ vadovo Audriaus Buzio teigimu, net svarstoma galimybė, kad savivaldybė prisidėtų statant biologinius valymo įrenginius atskirose gyvenvietėse prie kurių galėtų prisijungti naujakuriai.

Panašios tendencijos ir Klaipėdoje. Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko, atsiduoti vandentvarkos įmonės globai nori ištisi kvartalai.

„Vienas pagrindinių motyvų – paslaugas patikėti į profesionalų rankas. Tvarkant nuotekas civilizuotai prisidedama prie švarios aplinkos išsaugojimo. Profesionalai vandentvarkos ūkį išmano geriau, nereikia rūpintis trasų priežiūra, nuotekų rezervuarais ar vandens gerinimo įrenginiais“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Vienas tokių pavyzdžių uostamiestyje – krepšininko Sauliaus Štombergo išvystytas privačių namų, kotedžų ir daugiabučio kvartalas „Saulės butai“ šiaurinėje miesto dalyje.

Investuotojai už savo lėšas nutiesę tinklus nusprendė vandens tiekimą ir buitinių nuotekų tvarkymą patikėti į „Klaipėdos vandenų“ rankas. Naujame gyvenamųjų namų kvartale – 250 būstų.

Prie „Klaipėdos vandenų“ jungėsi ir Klaipėdos rajono gyventojai – prie nuotekų tinklų prisijungė 133 būstai, prie vandentiekio tinklų – 168, pačioje Klaipėdoje sulaukta 312 naujų klientų. O štai Biržų rajone buvo atsižvelgta į Vabalninko bendruomenės iniciatyvą.

Žinant, kad kaimiškose vietovėse trasas nutiesti kainuoja daug, o vietos gyventojai uždirba mažiau nei didmiesčiuose, bendrą investicinį biudžetą suformavo Biržų savivaldybė ir „Biržų vandenys“. Žadama prijungti 79 būstus.

Ekspertų vertinimais, apie 95 proc. miestų ir kiek mažiau nei 70 proc. kaimų ar miestelių gyventojų turi centralizuotai tiekiamą vandenį bei valomas nuotekas.

Manoma, kad praturtėjusi užmiesčio gyventojų klasė šiuos nelygumus sumažins kol kas tik nežymiai. Nevaizdingose vietose atokių per 150 km nuo didmiesčių nutolusių kaimų lauko tualetų problema reikalauja žymiai didesnių finansų ir valdžios įsikišimo baudomis ar sankcijomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.