Specialistai sako nesuprantantys, kodėl valdžia neatveria lauko kavinių ir riboja lauko prekybą, kai lauke be kaukių vaikščioti jau galima. Taip pat akcentuoja, kad dėl ilgo ir griežto karantino patiriame K raidės formos krizę, iš kurios išbristi jau gali būti per vėlu.
Lieka viena – arba sulaukti paramos, arba bankrutuoti
Kol valdžia nežada atlaisvinti lauko kavinių veiklos, šie verslai bando atkreipti dėmesį, kad vienintelė dabar leidžiama vykdyti veikla – ruošti maistą ir gėrimus išsinešti – nuostolių neatperka.
„Mūsų atveju, ta veikla nepadeda visiškai. Tai darome tik kartą per dvi ar tris savaites, kai yra tam tikros progos, šventės. Tai tik priminimas, kad vis dar esame. Kolektyvas dar gali susitikti virtuvėje, pamatyti vieni kitus...
O šiaip tokios veiklos kasdien nevykdome, nes ji būtų nuostolinga. Tikriausiai turi būti „McDonald‘as“, kad sugebėtumei per dieną parduoti tiek daug maisto išsinešti ir kad tokia veikla apsimokėtų“, – pasakojo „Piano Man Bar“ direktorius Saulius Galdikas.
Kaip jis sakė, jeigu valdžia artimiausiu metu neatlaisvins verslų, liks tik dvi išeitys.
„Ateina šilti orai kovo antroje pusėje arba balandžio pradžioje. Jei negalėsime pradėti veikti nuo balandžio 1 d., tada turėsime bankrutuoti arba gauti kompensaciją, nes mūsų veikla draudžiama, negalime gauti pajamų, kad patys išsilaikytume. Paramos paketai turi ir toliau tęstis, nors jų daugelis verslų net nėra gavę“, – teigė S.Galdikas.
Jo verslas taip pat iki šiol dar nesulaukė pirmojo paramos paketo pinigų, nors valdžia jau kalba apie antrąjį, o verslai jau prašo net ir trečiojo paketo.
„Parama skirta mūsų įsipareigojimams padengti, nes negalime vykdyti veiklos, esame uždrausti, negalime gauti pajamų, o įsipareigojimai lieka. Kuo ilgiau tas draudimas galios, tuo didesnių kompensacijų mums reikės, kad padengtume įsipareigojimus.
Parama mokama nuo sumokėto GPM, o mes mokėjome mokesčius, tad ta parama mums būtų tikrai pakankamai reikšminga, todėl jos ir laukiame“, – komentavo S.Galdikas.
Vaismedžiai karantinui nepaklūsta – juos reikia sodinti dabar
Dėl karantino suvaržymų nerimauja ir sodininkai. Pasak „V ir S medelyno“ savininkės Vandos Ralienės, pandemija jau ir praėjusių metų pavasarį bei rudenį stipriai paveikė jos verslą.
Nors dabar lauke prekiauti galima, ji viliasi, kad visi apribojimai bus greičiau panaikinti, juk pavasaris – vaismedžių sodinukų prekybos sezonas.
„Turime visko priauginę, veiklą vykdome. Kam reikia, tas atvažiuoja, nusiperka, vežame ir į turgus. Bet pirkėjų tikrai yra sumažėję. Žmonės tapo abejingi, nes yra karantinas, galvoja, kas bus toliau, bet yra ir optimistų, kurie vis tiek sodina, augina ir viskas“, – kalbėjo ji.
Moteris tikisi, kad koronavirusas greičiau pasitrauks, nes gamta nelaukia ir karantinui bei valdžios draudimams nepaklūsta.
„Jeigu karantinas bus dar mėnesį, medeliai pradės sprogti, jie juk nori žemės, o vasarą jų nesodinsi“, – apie sezoninę prekę susirūpinusi aiškino V.Ralienė, pabrėždama, kad vazonėliuose sodinukai išsilaikyti dar galėtų, bet plikomis šaknimis parduodami medeliai – ne.
Jeigu jau lauke be kaukių, kodėl draudžiami lauko verslai?
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė nesuprantanti valdžios vykdomų karantino ribojimų.
„Ne man spręsti, ką galima ir ko negalima leisti. Bet per visą šį karantino laikotarpį niekur neberandu logikos. Jeigu jau lauke leidžiama vaikščioti be kaukių, koks tikslas laikyti uždarytą verslą, galintį veikti lauke? Aš šito nesuvokiu.
Aš esu už tai, kad būtų maksimaliai saugiai leista dirbti tiems, kurie iš tikrųjų nekelia grėsmės“, – tvirtino ji.
Ji ragina ištirti, ar praėjus dviem savaitėms po dalies verslų atlaisvinimo, padidėjo užsikrėtimų ir koronaviruso židinių skaičius. Tada reikėtų daryti atitinkamus sprendimus, nes verslų skolos didėja, o tai atsilieps ne tik įmonėms, bet ir visai valstybei, kiekvienam dirbančiajam.
„Prieš metus sausį vidutinis vienos įmonės įsiskolinimas „Sodrai“ buvo apie 300 eurų. Dabar vienos įmonės įsiskolinimas artėja prie 1,6 tūkst. eurų. Verslai labai glaudžiai surišti su valstybe, mokesčiais.
Tarkime, neleidžiame verslams dirbti pavasarį, ypač tiems, kurių pagrindinis sezoninis uždarbis yra būtent pavasarį, tada jie bankrutuos ir taps valstybės išlaikytiniais. O kas tuos valstybės išlaikytinius maitina? Kas tą nedarbo išmoką uždirba? Ar ne tie, kurie dar dirba? Našta didėja visiems.
Sveikata yra vienareikšmiškai labai svarbi, bet protingi, logiški sprendimai irgi yra reikalingi“, – užtikrino D.Matukienė.
Griežtas karantinas jau kelia žalą – tai gali būti negrįžtama
Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar ryškėja K raidės formos krizė. Tai reiškia, kad vienų įmonių apyvartos kyla į viršų, o kitų – sparčiai leidžiasi žemyn. Tą rodo net sausio mėnesio duomenys.
„Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartos pakilo 9 proc. – tai yra rekordinis augimas nuo pat 2007 m. Prekyba ne maisto prekėmis – smuko ir pakankamai ženkliai. Ši prekyba gyvena 2009-2010 metų krizės nuotaikomis.
Kyla grėsmė, kad tas atotrūkis gali likti net ir karantinui pasibaigus, nes ne visi šiuo metu ribojami verslai gali sulaukti šviesaus rytojaus. Vartotojai paprasčiausiai įpras vienas ar kitas prekes, ne tik maisto, pirkti maisto prekių parduotuvėse ir naudotis internetine prekyba. Tai gali turėti didelių pokyčių – nedarbo lygis augtų dar sparčiau“, – aiškino ekonomistas.
Pirmasis ir antrasis karantinas visiems verslams smarkiai skiriasi ir Ž.Mauricas šią situaciją palygino su valtimi.
„Praėjusį pavasarį daugmaž visi jautėsi sėdintys vienoje valtyje – visi kartu krentame, kartu kylame. Tokia būklė ir buvo. Tarkime, balandžio mėnesį krito maisto ir ne maisto prekių prekyba.
Dabar to nebėra. Kai kurios įmonės prisitaikė, naudoja internetinę prekybą, kai kurios neprisitaikė visai. Pavyzdžiui, maisto prekėmis prekiaujančioms įmonėms karantinas išėjo netgi į gerą, nes ateina žmonės net ir „šiūpelės“ nusipirkti, štai ir apyvartos plius 9 proc. – rekordinis augimas.
O kitos įmonės panikuoja, nes supranta, kad jos nebesėdi vienoje valtyje ir pačios kovoja su savo iššūkiais. Tai nėra gerai“, – įvertino Ž.Mauricas.
Pasak jo, daliai įmonių, ypač užsiimančių sezoniniu verslu, šiuo metu yra labai sudėtinga ir nesinorėtų dėl tokios situacijos jų prarasti. Tai skaudžiai atsilieptų ne tik bankrutuojantiems verslininkams, bet paliktų žymių ir visoje šalies ekonomikoje.
Kaip ekonomistas ir minėjo, gali imti dar sparčiau kilti nedarbo lygis. Tačiau bėda po vieną nevaikšto: trumpai pasidžiaugę į Lietuvą grįžusiais emigrantais jau ir vėl galime nerimauti – dėl griežto karantino tik atsivėrus sienoms daugelis tikriausiai išvyks.
„Pirmojo karantino metu mes turėjome geresnį nei tikėjomės migracijos balansą. Bet tai buvo todėl, kad kitose šalyse buvo didesni suvaržymai, tad nemaža dalis emigrantų persikėlė gyventi į Lietuvą, nes jautėsi čia laisviau. Lietuva turėjo trumpą karantiną, greitai atsistojo ant kojų ir pradėjo augti.
Dabar esame kitoje barikadų pusėje – taikome didesnius suvaržymus ir jau matome nemažą judantį srautą iš Lietuvos, o su tais žmonėmis išvažiuoja ir pinigai“, – nevyniojo į vatą Ž.Mauricas.
Jis įvardijo ir trečią kylančią grėsmę – dėl ilgo ir griežto karantino didėja biudžeto deficitas.
„Praėjusiais metais deficitas jau buvo didesnis nei kitose šalyse dėl ankstesnės Vyriausybės priešrinkiminio išlaidavimo, dabar – dėl karantino.
Kai įvedamas karantinas, mes ne tik negauname pinigų į biudžetą, bet dar ir turime mokėti. Jeigu šešėlinė ekonomika išbujos, tie žmonės iš šešėlio taip greitai nebegrįš, kaip buvo po 2009–2010 m. krizės. Tada reikėjo penkmečio ar net dešimtmečio, kad jie sugrįžtų. Grėsmė kyla ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui“, – palygino su ankstesne krize ekonomistas.
