„Antrosios pandemijos bangos įtaka ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį. Jeigu tuomet gyventojų išlaidos sumažėjo maždaug trečdaliu, dabar matome, kad jos yra sumažėjusios dešimtadaliu, ir tik tose specifinėse srityse, kur yra apribotos galimybės išleisti pinigus – kelionės, viešbučiai, restoranai ir kai kurios laisvalaikio paslaugos.
Bet tai tikrai nėra labai didelė neigiama įtaka bendrai ekonomikai“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, sektorių, kurie išgyvena didelę krizę ir kuriems iš tiesų reikia pagalbos, yra mažiau nei dešimtadalis Lietuvos BVP, o „likusi dalis ekonomikos klesti.“
„Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, apdirbamosios gamybos tendencijas, sunku būtų įžvelgti bet kokią krizę šiuo metu. Pramonė yra ant bangos. Aišku, tai susiję su didele lietuviškų prekių paklausa ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse.
Europos pramonė klesti, vartotojai turi pinigų, juos nori išleisti. Neturėdami galimybių vartoti paslaugas, jie vartoja prekes. Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę. Turime kalbėti tik apie lokalizuotas problemas keliuose sektoriuose“, – sakė N. Mačiulis.
Jis akcentavo, kad iš dalies neigiamas ekonomines pasekmes minimizavo valstybių ekonominė politika – tiek fiskalinis skatinimas Lietuvoje, tiek anticiklinė fiskalinė politika Lietuvos eksporto rinkose.
„Daugelis Europos valstybių pasiekė naujas rekordines aukštumas su savo valstybės skolomis, bet šiuo metu nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nėra kritikos objektas.
Matome, kad visos valstybės skolinasi už rekordiškai žemas palūkanų normas, net ir tos, kurių skolos ir BVP santykis yra tris kartus didesnis nei Lietuvos. Tai dėl Lietuvos skolos apskritai nereikėtų nerimauti“, – sakė N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas atkreipė dėmesį į infliaciją.
„Kainų kilimas, (...) matomas visur, ir mes seniai matėme tokią kombinaciją, iš įvairių šaltinių ateinantį infliacinį spaudimą – naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygį, vario, geležies kaina yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius 5 metus, Jungtinių Tautų maisto kainų indeksas taip pat aukščiausiame lygyje per daugiau nei penkmetį – kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės muša 6 metų kainų rekordus.
Transportavimo išlaidos jūrų konteineriais yra rekordinėse aukštumose“, – sakė N. Mačiulis.
„Čia yra visa puokštė trumpalaikių veiksnių, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu ir ES, ir JAV, bet yra ir struktūrinių infliacijos veiksnių: pristabdyta globalizacija, protekcionizmas, noras gaminti svarbias prekes arčiau namų, o ne ten, kur yra pigiausia.
Tai ir vaistai, įvairūs elektronikos komponentai, – jeigu keltume (gamybą – ELTA) iš Kinijos arčiau Europos, mums galbūt atsiranda didesnės galimybės, bet šalutinis efektas bus didesnės kainos, didesnė infliacija“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, svarbus infliacijos šaltinis greta paminėtų veiksnių yra sukauptas didelis vartojimo ir investicijų potencialas.
„Lietuvoje per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu, įmonių – 40 proc., bet tą galima matyti beveik visose Europos šalyse, – gyventojai turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus, sukaupė didelius rezervus ir, matydami pandemijos pabaigą, krizės pabaigą, pinigus išleis.
Tai bus daug spartesnis ekonomikos augimas, kuris pavirs taip pat į infliaciją, didesnius svyravimus finansų rinkose“, – nurodė N. Mačiulis.
