Tuo metu kiti gėlininkai iki pat vasario vidurio buvo surakinti įtampos, nes nežinojo, ar smulkiesiems gėlių prekeiviams bus leista dirbti. Jeigu suvaržymas būtų išlikęs, dalis tulpių būtų atsidūrusios komposte.
Svogūnėlių nebesodino rudenį
Bendrovė „Žiežmarių gėlės“, ankstesniais metais Valentino dienai bei Kovo 8-ajai užaugindavusi apie pusę milijonų tulpių, šiemet yra sustingdyta COVID-19 pandemijos.
Tulpės yra sodinamos gruodį, maždaug po Kalėdų. Tačiau paskelbus antrąjį karantiną įmonė lapkričio pradžioje buvo priversta užsidaryti.
„Taigi šiais metais tulpių neturime, bijojome rizikuoti dėl COVID-19. Esame uždaryti, o šiltnamių plotai – dideli, ir mums dar neleidžiama pradėti veiklos.
Kol kas galime ruoštis pavasariui – vasarinių gėlių sėjai“, – paaiškino įmonės telefonu atsišaukusi moteris.
Išgelbėjo prekybos centrai
„Jeigu ne prekybos centrai, būtume turėję į kompostą išmesti ir raktažoles, ir narcizus, ir kitas gėles, gal net ir tulpes.
Laimei, didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės dirbo per visą karantiną, ir joms buvo leista prekiauti ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis, gėlėmis – taip pat“, – sakė Dzūkijoje, Punios kaime esančio Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkio vadovas Eimantas Žemaitis.
Kasmet šiame ūkyje yra pasodinama maždaug po milijoną įvairių veislių tulpių, kurios žiedus sukrauna sausio – kovo mėnesiais.
Dėl jų kiekio bei kainos su užsakovais – didmenininkais, prekybos tinklais ir kitais prekeiviais sutariama gerokai iš anksto, maždaug prieš pusmetį.
„Su prekybos tinklais sutarta tulpių kaina išliko tokia pati, kokia buvo ir pernai.
Tulpių svogūnėlius visada perkame iš Olandijos, kasmet – vis naujus. Vienas jų kainuoja apie 0,15 euro, tačiau gėlės žiedo savikainoje juk yra ir energijos sąnaudų dalis, ir atlyginimų, ir kitų išlaidų“, – kalbėjo E.Žemaitis.
Uždraudė prekybą
Taip jau nutiko, kad vazoninės gėlės, pavyzdžiui, raktažolės, ūkis pasodinto pernai spalį, dar prieš karantiną, o žiedus jos ėmė krauti šiemet sausį, kai smulkieji verslininkai neturėjo teisės dirbti.
Raktažolių šiame Dzūkijos ūkyje buvo užauginta apie 50 tūkst. vazonėlių, kone tiek pat – narcizų. Apie 90 proc. jų paprastai parduodama prekybos centrams, kita dalis – smulkiajam verslui. Tuo tarpu šiemet visos šios gėlės atsidūrė jų parduotuvėse. Ir tai ūkį išgelbėjo nuo didesnių nuostolių.
„Mūsų gėles paprastai perka ir smulkieji verslininkai bei didmenininkai, bet per karantiną jiems nebuvo leista dirbti – šis draudimas neseniai panaikintas.
Galime lengviau atsikvėpti, nes juk pusę užauginamų tulpių parduodame prekybos tinklams, kitą pusę – didmenininkams bei smulkiesiems prekeiviams. Jeigu jie būtų buvę ir toliau suvaržyti karantino, būtų tekę kompostuoti ir tulpes“, – sakė pašnekovas.
Pirmenybė – saviems augintojams
Lietuvos gėlių augintojų didžiausi konkurentai – kolegos iš Olandijos, iš kurių didmenininkai produkciją įsigyja gėlių aukcionuose. Pasak E.Žemaičio, mūsų šalyje užaugintų tulpių pranašumas – trumpas gabenimo laikas iki prekybos vietų.
Pasak gėlėmis prekiaujančios įmonės „Pasaulio gėlės“ atstovo Beno Pabilionio, šiemet nuspręsta pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintai produkcijai.
„Atsirinkome geriausius, mūsų nuomone, augintojus ir tulpes užsakėme iš jų. Karantino metu verslas patyrė didelių nuostolių, todėl solidarizuodamiesi nusprendėme pirmiausiai paremti Lietuvos augintojus, taip apsaugodami juos nuo bankroto ir prisidėdami prie šalies ekonomikos skatinimo.
Tie, kurie dirba atsakingai ir siūlo tikrai kokybiškai užaugintas gėles, manau, šiemet jas realizuos be didelių rūpesčių. Dalį produkcijos atsivešime ir iš Olandijos, bet tik dėl to, kad lietuviai negali pasiūlyti tokio kiekio, kurį mes pajėgtume realizuoti“, – sako B. Pabilionis.
