Taip galima palyginti pirmąjį naujosios Vyriausybės šimtadienį, kai reikia ir kovoti su pandemija, ir kamšyti biudžeto skyles naujomis paskolomis, ir pasistengti galutinai nenualinti gyventojų bei verslo įvairiausiais ribojimais.
Galima pasakyti, valdantiesiems pasisekė, kad užsikrėtimų koronavirusu skaičiai nustojo augę ir tapo įmanoma atlaisvinti bent kai kuriuos varžtus. Mat net stambieji verslininkai, kurie šiaip nepretendavo į subsidijas ir kantriai laukė sukandę dantis, pastarosiomis savaitėmis jau pamąstydavo ir apie bylinėjimąsi su Vyriausybe.
Dabar tapo šiek tiek lengviau. Pirmiausia į darbą grįžo kirpėjai ir kiti grožio specialistai, galiausiai – dauguma parduotuvių. Tiktai kai kurių jų veiklos apribojimo principai pastaruosius tris mėnesius taip ir liko neaiškūs, nes, tarkime, statybinių prekių ar sodo reikmenų centruose vargu ar buvo didesnė tikimybė pasigauti virusą nei visąlaik veikusiose maisto produktų parduotuvėse.
Bet įtampos liko labai daug. Tai parodė ir užvakar restoranų bei viešbučių atstovų surengta „paskutinė vakarienė“ sostinės centre, kur buvo reikalaujama didesnės paramos šiam sektoriui, kuris per pastaruosius metus nukentėjo bene labiausiai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad šioms įmonėms šiemet atiteko penktadalis visos paramos – apie 8 mln. eurų. Kažin ar tokia suma gali išgelbėti visą ūkio šaką, kurios veikla beveik paralyžiuota.
Net ir ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė viešai pripažino, kad subsidijų skirstymas vyksta vangiai. Taip ir yra – iš numatyto 150 mln. eurų paketo kol kas išmokėta per 24 mln. eurų. Tad pinigus dalijančių institucijų paprašyta ieškoti sprendimų, informuoti įmones apie jų paraiškų statusą, taip pat pernelyg nepurtyti smulkiausių verslininkų, pretenduojančių į nedideles sumas.
Kita vertus, ne pernelyg skuba ir Vyriausybė. Antai apie subsidijas labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir individualią veiklą vykdantiems asmenims galima rasti tik koncepciją, nes ši tvarka dar nepatvirtinta. Ką jau kalbėti apie Paramos verslui fondą, kurį steigiant buvo kalbama apie šimtus milijonų eurų, tačiau kol kas pagalbos sulaukė vos dvi įmonės – kelionių organizatorius ir biokuro katilų gamintoja.
Vyriausybė turi vienu metu spręsti mažiausiai dvi užduotis – kaip skubiau ir be klaidų padalyti verslui palaikyti skirtus pinigus ir kaip apskritai gauti kuo daugiau lėšų, nes kol kas tenka toliau bristi į skolas.
Finansų ministerija jau pateikė būsimos mokesčių reformos gaires. Numatyta persvarstyti bent trečdalį šiuo metu galiojančių lengvatų, greičiausiai ir taikomų žemės ūkiui, nes tokių yra bene daugiausia. Ketinama ir atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, plačiau taikyti taršos mokesčius. Taip tikimasi per metus papildomai surinkti apie 790 mln. eurų.
Valdantieji nusiteikę paklibinti ir tvarką dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, nes juo naudojasi daugiau nei milijonas gyventojų, o biudžetas kasmet netenka 875 mln. eurų.
Taip pat užsiminta apie progresinius mokesčius bei šeimos deklaracijas, kurios sudarytų galimybę atsižvelgti ne tik į konkretaus asmens pajamas, bet ir jo įsipareigojimus išlaikytiniams.
Iš viso, anot Finansų ministerijos, pasiūlymų dėl mokesčių reformos gauta daugiau nei pora šimtų. Tuo užsiims speciali darbo grupė. Bet grupės darbo vaisius išvysime dar negreitai – kalbama, kad tikslesni siūlymai gali būti pateikti tiktai spalį. Kadangi dabartiniai valdantieji dar prieš Seimo rinkimus tvirtino, jog su mokesčiais susiję įstatymai nebus teikiami kartu su biudžetu, visas jų paketas įsigaliotų tik nuo 2023-iųjų.
Viena vertus, tai nėra blogai, nes pasiliekama pakankamai daug laiko, ypač jei mokesčių reforma iš tiesų bus išsami, o ne tiesiog kai kurių lengvatų apkarpymas. Bet laikas tikrai spaudžia, nes biudžeto padėtis itin įtempta.
Tiesa, iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo tragiška – juk sausį valstybė ir savivaldybės surinko 0,2 procento (arba 1,4 mln. eurų) pajamų daugiau, nei buvo planuota. Tik tai menka paguoda, nes per pirmąjį šių metų mėnesį į valstybės biudžetą įplaukė 757 mln. eurų, o tai net 7,4 proc. (60,3 mln. eurų) mažiau nei prieš metus. Vien pajamos iš mokesčių susitraukė 4,2 proc., arba 32,7 mln. eurų.
Bent iki antrojo ketvirčio pastebimo atsigavimo tikėtis bus labai sunku, nes karantino prislėgtas verslas atseikės valstybei neabejotinai kur kas mažiau nei prieš metus. O išlaidos tik augs, nes paramos priemonės bus taikomos dar ne vieną mėnesį, o gal ir metus, jei pandemija vėl įsisiūbuotų.
Pernai kovą Seimas atrišo Vyriausybei rankas leidęs papildomai skolintis 5 mlrd. eurų. Šiuo metu tai daryti itin apsimoka, nes palūkanos sukasi apie 0,5 proc. Tai leido neseniai išpirkti 2011 m. išplatintą 1,35 mlrd. dolerių vertės emisiją, kurios metinės palūkanos siekė daugiau nei 6 proc.
Bet valstybės skola, ilgą laiką svyravusi ties 40 proc. bendrojo vidaus produkto riba, šįmet, kaip planuojama, sieks beveik 52 procentus. Dar ne tragedija, bet rimtas signalas, kad teks pinigų prasimanyti patiems. O tai ir gali tapti viena sunkiausių užduočių dabartinei valdančiajai daugumai.
