Rusijoje vartojimo kainos kyla kaip ant mielių. Oficialiais duomenimis, vasarį metinė infliacija siekė 5,7 proc. O maisto produktai per metus pabrango net 7,75 proc.
Todėl šalies vyriausybė užsimojo sugrąžinti sovietinę tvarką ir ketina reguliuoti kainas, nors atvirai tai ir nesakoma.
Darbo turės daugelis
Premjeras Michailas Mišustinas jau pasirašė nurodymą dėl kainų stebėsenos. Tuo užsiims net kelios institucijos. Antai Transporto ministerija turės sekti, ar brangsta bilietai ir logistikos paslaugos. Sveikatos apsaugos ministerijai nurodyta stebėti medicinos paslaugų ir vaistų kainas, Švietimo ministerijai – ar brangsta mokymo paslaugos.
Premjero nurodyme teigiama, kad jei kuriame nors sektoriuje kainos didės, valdininkai turės nurodyti būdus, kaip kovoti su infliacija. Kokie jie bus, kol kas niekam neaišku, bet valstybiniu reguliavimu pakvipo rimtai.
Tiesa, neaišku, kas stebės maitinimo įstaigų kainodarą, nors dėl brangstančių produktų ten kainos kyla kur kas sparčiau nei kituose sektoriuose.
Už kalbas – į belangę?
Tuo metu parlamentaras Anatolijus Vybornas žengė dar toliau – jis pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias už galimai melagingų žinių, galinčių nulemti kainų kilimą, platinimą būtų galima pasodinti į kalėjimą.
Tik kažin ar tai pagelbės. Net ir provyriausybinis Strateginio planavimo centras paskelbė, kad apie pusę Rusijos įmonių šiemet ketina branginti paslaugas ir produkciją, o bendras kainų šuolis turėtų siekti 8–10 proc.
Kita vertus, nemenką infliaciją lėmė Rusijos centrinio banko sprendimai, dėl kurių praėjusiais metais rublis kitų valiutų atžvilgiu nuvertėjo maždaug penktadaliu.
Rusijos mažmeninėje rinkoje apie 36 procentus prekių – užsieninės, o dar didelei daliai jų pagaminti naudojamos importuojamos medžiagos ar žaliavos.
Todėl rubliui atpigus 20 proc., pagal skaičiavimus, infliacija turėjo siekti 6 proc. Būtent taip ir nutiko.
Liepė investuoti šalyje
Spaudimas verslui auga ne vien dėl kainų. Neseniai prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su verslo organizacijų atstovais ir įkalbinėjo juos kuo daugiau investuoti Rusijoje.
Anot šalies vadovo, solidžias sumas ir antpelnius reikėtų palikti savo šalyje, nes taip neva ramiau ir patikimiau. „Mes matome, su kokiomis problemomis susiduria kompanijos, besivaikančios greito pelno ir pamirštančios ilgalaikes perspektyvas“, – užsiminė V.Putinas.
Kad jo žodžiai skambėtų įtikimiau, prezidentas nurodė Federalinei mokesčių tarnybai ištisus metus akylai stebėti didžiausių šalies bendrovių finansinius rezultatus ir investicijas.
Strateginio valdymo fondo „Management Development Group“ partnerio Dmitrijaus Potapenkos nuomone, tai tik įrodo, jog Rusijos valdžia nemano, kad verslininkų uždirbtas turtas priklauso jiems patiems.
„Veiklos metodai aiškūs: nepaklausysite – bus blogai. Juk visa „Forbes“ skelbiamo Rusijos turtuolių sąrašo viršūnė yra tokie žmonės, kuriems bet kada galima nurodinėti iš Kremliaus, – ateik, pasirašyk ir dar šratinuko nepamiršk grąžinti“, – aiškino D.Potapenka.
