Reikalauja dėmesio
Tuomet, kai sausį sniegas apklojo kalnus, slidinėjimo centrai tol kalė prašymų vinį, kol pagaliau jiems buvo leista sporto išalkusiems žmonėms atverti trasas.
Vasarį vis garsiau ėmė bruzdėti grožio paslaugų teikėjai – daug kam ne prie širdies buvo slėpynės, kai čiauškinti žirklėmis tekdavo arba uždangsčius kirpyklų langus, arba klientų bei pačių grožio paslaugų teikėjų namuose. Vargu, ar tai padidino sergamumą, tačiau nerimą dėl išlikimo bei baudų – tai tikrai.
Vos tik vasario viduryje buvo leista dirbti grožio specialistams, barškindami tuščiais puodais į gatves išėjo barų savininkai: pikti, kad negali dirbti, o žadėta valdžios parama jų taip ir nepasiekė.
Pamažu grandinė vyniojosi toliau. Vos tik buvo leista atsiverti parduotuvėms, turinčios įėjimą iš lauko, balsą ėmė kelti didieji statybos reikmenų, buities – sodo prekių centrai.
Kovo 15-ąją ties jais nutįso pirkėjų eilės, o po paros viešbučiai ir restoranai „Paskutinei verslo vakarienei“ didžiųjų miestų aikštėse paklojo lovas ir sustatė tuščius staliukus, protestuodami dėl šiam verslui smarkiai sumenkintos finansinės pagalbos.
Ir kas gi liko? Liko parduotuvės, kurios nuomojasi patalpas didžiuosiuose prekybos centruose ir neturi atskiro įėjimo iš lauko. „Senukai“, „Ikea“, „Moki veži“, „Depo“ jau dirba, bet po jų stogu prisiglaudusiems žaliuzių ar durų gamintojams kol kas pirkėjų įsileisti nevalia.
Ar tai sumenkino užkrato plitimo riziką? Vargu. Nes ir ikipandeminiais laikais tase parduotuvėlėse nesikaupdavo minios žmonių.
Rado atpirkimo ožį
Mažosios parduotuvės, esančios prekybos centruose, vis dar yra uždarytos. Tad klausimui, ar Lietuvoje valdžia labiau pagloboja tuos, kurie garsiausiai šaukia, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė lrytas.lt pateikė savitą atsakymą.
„Gali būti, kad su tuo mutruojančiu virusu, anot ekspertų prognozių, teks gyventi nuolat. Geidžiamo „nulinio“ sergamumo bent jau metus kitus nebebus. Todėl, kuriant ribojimus, negalima perskirstyti rinkos ir dalį įmonių išmesti už borto. Tai būtų baisus konkurencijos iškraipymas ir smulkiųjų diskriminacija,“ – kirto R.Vainienė.
Jos teigimu, prekybos verslas yra tapęs atpirkimo ožiu, nors jis puikiai susitvarkė su visais saugumo reikalavimais.
„Dauguma – net 75 proc. visų prekybos įmonių – veikė ir per pirmąjį karantiną, ir per dabartinį. Tai visos maisto produktais prekiaujančios parduotuvės.
Jos įrodė, kad galima dirbti esant net ir juodžiausiam COVID-19 scenarijui. Todėl nėra jokio pagrindo su kiekviena sergamumo banga sukaustyti verslo, o tai padarius dar ir neskirti paramos.
Kam prekybos įmones marinti badu? Juk galima nustatyti specialius saugos reikalavimus ir leisti joms nuolat dirbti. Kiek kvadratų turi tekti vienam pirkėjui? Dvidešimt ar trisdešimt? Kiek reikia, tiek jų pardavėjai ir paskirs. Reikia darbuotojų testavimo? Prašom. Būtina medicininė kaukė? Ir tai ne problema.
Specialistai turi nurodyti, kokiai epidemiologinei būklei esant kokie reikalavimai turi įsigalioti. To pakaktų verslo kontrolei: įvykdai reikalavimus – dirbi, neįvykdai – teks užsidaryti“, – lrytas.lt kalbėjo R.Vainienė.
Parengė pasiūlymus
Tai, kas šiuo metu vyksta rinkoje, R.Vainienė vadina nuosaikiu prekybos atvėrimu.
„Pirmas etapas buvo, kai leista dirbti iš lauko įėjimą turinčioms, iki 300 kv. metrų ploto parduotuvėms. Šiuo metu plotas jau neribojamas – dirba jos visos, kurios tik turi įėjimą iš lauko.
Liko trečiasis etapas – visos prekybos atvėrimas, taigi ir parduotuvių, kurios nuomojasi patalpas prekybos centruose.
Prekybos centrai parengė bei ekspertams, premjerei ir Vyriausybei pateikė sąlygas, kokias pasitelkę jie gali užtikrinti saugų apsipirkimą esant bet kokiems sergamumo koronavirusu rodikliams. Tai susiję ir su pirkėjų srautu reguliavimu, ir patalpų dezinfekcija, ir kitais svarbiais dalykais“, – kalbėjo R.Vainienė.
Pasak jos, atsižvelgiant į sergamumą, saugumo reikalavimai galėtų keistis, bet nebegali būti nė kalbos apie tai, kad kylant naujai COVID-19 bangai vėl viskas turi būti uždaryta.
Karantinas išvargino
Verslas kovoja dėl išlikimo. Bet ar deramai elgiasi valdžia, jei girdi tik tuos, kurie garsiausiai šaukia?
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pats laikas perkratyti verslo suvaržymo nuostatas ir įsisąmoninti, kad su mutuojančiu koronavirusu teks gyventi ilgai. Todėl su juo reikia susigyventi.
„Protestai – tai verslo balsas. Bet ir gyventojų nuostatos pasikeitė. Karantinas nebėra toks veiksmingas, koks buvo maždaug prieš tris mėnesius“, – lrytas.lt patikino A.Izgorodinas.
Jis nuolat stebi „Google“ pateikiamus gyventojų mobilumo duomenis. O jie rodo, kad Lietuvoje antrasis karantinas, paskelbtas pernai lapkričio pradžioje, didžiausią teigiamą poveikį turėjo vos 4-5 savaites. Po to mobilumas pradėjo didėti ir didėja iki šiol.
„Jau metų pradžioje gyventojų judėjimas į biurus buvo toks pat, koks ir prieš karantiną. Taigi jei karantinas nebūtų atšauktas net iki šių metų pabaigos, teigiamas jo poveikis žmonių sveikatai būtų labai menkas“, – svarstė A.Izgorodinas.
Kadangi karantinas tampa vis mažiau veiksmingas, logiška, kad laikas kalbėti apie visų parduotuvių atidarymą, prieš tai nustačius saugumo reikalavimus.
„Kitas aspektas – gyventojų psichologinis nuovargis, kuris vis didėja. Karantinas tęsiasi per ilgai. Manyčiau, kad dėl to Lietuvoje bei kitose Europos šalyse didės spaudimas vyriausybėms, kad šios atlaisvintų varžtus“, – kalbėjo ekonomistas.
Finansų pagalvė subliuško
Dar vienas veiksnys, pasak A.Izgorodino, liudijantis apie būtinybę imtis permainų – tai ekonomikos makrorodikliai.
„Yra vadinamųjų indikatorių, kurie parodo ekonominę situaciją realiuoju laiku. Lietuvoje vienas tokių indikatorių – tai įmonių skolos „Sodrai“. Įsiskolinimas jai liudija apie dabartinę finansinę verslo situaciją.
Įmokos „Sodrai“ yra svarbiausias prioritetas. Jeigu įmonė jai skolinga, vadinasi, ji skolinga ir tiekėjams, ir verslo partneriams, galbūt ir darbuotojams“, – paaiškino ekonomistas.
Jo teigimu, metų pradžioje įmonių skolos „Sodrai“ augo gana sparčiai. Tai vyko visuose sektoriuose – ir pramonėje, kuri orientuota į eksportą, ir įmonėse, kurios gamina vidaus rinkai.
Pasak A.Izgorodino, tai liudija, kad verslas, kuris pirmąjį karantiną išgyveno ne taip skausmingai, dabar atsidūrė kritinėje situacijoje: turėta finansinė įmonių pagalvė jau subliuško.
Tai, kad verslo situacija blogėja, liudija ir neigiami darbo rinkos poslinkiai. „Eurostato“ duomenimis, nuo praėjusių metų kovo iki šių metų sausio Lietuvoje smarkiausiai iš visų ES šalių didėjo nedarbas.
„Įmonės vis dar mažina darbo vietas, o tai – signalas valdžios atstovams, kad laikas kalbėti apie drastiškesnį karantino švelninimą.
Paskutinis argumentas, kodėl tai reikia daryti – trečiosios COVID-19 bangos prognozės netapo realybe. Kol kas epidemiologinė situacija nėra gera, bet vis dėlto ji – kontroliuojama: ji nėra nevaldoma, kaip būta pernai lapkritį bei gruodį“, – sakė A.Izgorodinas.
Jis neabejoja, kad dėl visuomenės spaudimo bei prastėjančios ekonominės situacijos visoje Europoje vyriausybės bus priverstos švelninti karantiną. Jis nebėra tvarus sprendimas – toks, kuris išgelbėtų ir ekonomiką, ir visuomenės sveikatą.
Ekonomisto nuomone, ir Lietuva, ir visa Europa bus priversta mokytis gyventi su koronavirusu. „Atsirado būtinybė didinti testavimo apimtis – kontroliuoti susirgimų plitimą – ir kartu galutinai išlaisvinti verslą bei paslaugas“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, Danijoje gyventojai testuojami aštuoniskart aktyviau nei Lietuvoje. Rezultatas – Danijoje teigiamų COVID-19 testų dalis nesiekia nė 1 proc., tuo metu Lietuvoje jų yra apie 7 proc.
Vartojimas – kaip spyruoklė
Pasak A.Izgorodino, gana sparčiai verslą ant kojų pastatytų ne kas kitas, bet patys vartotojai.
Šiuo metu vartojimas yra kaip suspausta spyruoklė. Sausio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų indėliai bankuose sudarė per 18,1 mlrd. eurų.
Tai – istorinis maksimumas, kuris išsilaikė nuo pernykščio gruodžio, kai indėliai buvo pasiekę 18,3 mlrd. eurų. O tai reiškia, kad žmonės sukaupė pinigų ir laukia, kada bus sušvelnintas karantinas.
Vos tik bus leista žmonėms vartoti, vartojimas greitai atsigaus, ir tai turės teigiamą poveikį darbo rinkai.
„Tai – dar viena priežastis, kuri skatina ir Lietuvą, ir kitas ES šalis pakoreguoti sergamumo COVID-19 rodiklius, pagal kuriuos sprendžiama, atlaisvinti ekonomiką ar ją sugriežtinti.
Kol kas tie rodikliai yra per daug ambicingi. Juos būtų įmanoma pasiekti tik atsiradus masiniam vakcinavimui.
Bet dėl vakcinų vis dar kyla kokių nors problemų, todėl reikia realistiškesnio žvilgsnio į verslo situaciją. Ekonomikoje negali būti tik juoda ir balta – reikia protingos lygsvaros tarp suvaržymų ir veiklos leidimų“, – patikino jis.