Pirmiausia prie to prisidėjo viešųjų finansų injekcija – ji buvo didesnė nei ES vidurkis. Atitinkamai ir ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis. „Ryšys tarp ekonomikos susitraukimo ir valstybės paramos daugiau nei akivaizdus“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių ES.
Be to, po pirmos pandemijos bangos labiau prisitaikė verslas, antroje metų pusėje augo eksportas. Šį sektorių į viršų timptelėjo akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis. Dėl gero derliaus buvo geri ir žemės ūkio produkcijos eksporto skaičiai.
„Dėl eksporto rodiklių kyla klausimų, ar tai – vienadienis reiškinys, ar jau galima kalbėti apie tendencijas, kad keičiasi eksporto struktūra. Tačiau nuo antrojo pernai metų pusmečio daugumoje eksporto sričių matėme pagerėjimą“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Savo padarė ir tai, kad Lietuvos ekonomikos struktūra kiek kitokia nei aplinkinių šalių: labiausiai paveiktos sritys – viešbučiai, turizmas, mūsų ūkyje užima santykinai mažesnę dalį nei kitose Baltijos kaimynėse.
Gerina BVP prognozę
Nors skirtingi ekonomikos sektoriai pandemijos yra paveikti labai netolygiai, tačiau bendras pandemijos antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis nei pirmosios. Toks ekonomikos atsparumas, Lietuvos banko teigimu, leidžia gerinti šių metų BVP augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėnesiu ji padidinta 1 proc. punktu – iki 2,9 proc.
„Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo“, – sakė V.Vasiliauskas.
Toks ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau. Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 m. bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių.
Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas. Jį papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai.
Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet – 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodį.
„Jei ekonomikos plėtra vyks kaip prognozuojame, vidutiniu laikotarpiu matau pakankamai sėkmingą scenarijų“, – vertino V.Vasiliauskas.
Realu išvengti atšiauriojo scenarijaus
Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus.
Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet.
Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022 m.
Anot V.Vasiliausko, palankusis ir bazinis scenarijai artėja. Tai reiškia, kad galima tikėtis, jog išvengsime atšiauriojo scenarijaus.
„Scenarijai visų pirma skiriasi vakcinavimo evoliucija – daromos prielaidos, kaip pavyks vakcinuotis, koks bus tempas, kuris iš principo lemia ekonomikos augimo skaičių skirtumus. Vakcinavimas yra pagrindinė dedamoji, kuri nulemia pirmąjį, antrąjį ar trečiąjį scenarijus“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Keičiantis pasaulio ir Lietuvos ekonomikų situacijai, pradeda keistis ir infliacijos raida. Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos. Tai didinančiai veikia bendrąją infliaciją, ir tai bus svarbiausia jos padidėjimo priežastis 2021 m.
Vis dėlto maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė: 2021 m. – 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,1 proc.), o 2022 m. –1,9 proc.
Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos – atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet (ankstesnė prognozė – atitinkamai 2,2 proc. ir 4,4 proc.).
Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug – negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių. Didelė dalis verslo prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis, o valstybės pagalbos priemonės padėjo išsaugoti darbo vietas.
