Daugėja grįžtančių verslingų emigrantų
Vis daugėja grįžtančiųjų, kurie jau turi sukaupę finansinę pagalvę įsikurti ar pradėti verslą. Tai matoma ir Panevėžyje.
„Per paskutiniuosius metus atidarytas ir autoservisas, ir grožio salonas. Praeitą savaitę konsultavau jauną porą, gįžusią iš Norvegijos. Ji nori kurti kosmetologės, jis – statybos verslą“, – džiaugėsi pagausėjusiais verslais Akvilė Žiaunienė, Panevevėžio verslo konsultacinio centro direktorė.
Pastebima, kad grįžtantieji vis dažniau renkasi gyvenimą ne didmiesčiuose, o kuriasi mažesniuose miestuose ar miesteliuose.
„Jeigu anksčiau grįždavo viena kita šeima, dabar pastebime gerokai išaugusį grįžtančiųjų kiekį. Tikrai galime pasidžiaugti, kad šiais mokslo metais 84 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai kartu su šeimomis grįžo iš užsienio. Vasarą jų laukiame dar daugiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Vienas iš tokių į Panevėžį grįžusių emigrantų yra automobilių meistras Evaldas Svikis. Jis į gimtąjį kraštą sugrįžo net po dešimtmečio emigracijos.
„Išvykau gana jaunas, baigęs mokslus. Dirbau įvairiausius darbus: teko ir medžius pjauti, ir šiukšles rinkti. Bet daugiausiai dirbau darbus, susijusius su mašinomis, nes nuo pat vaikystės turėjau tikslą – turėti savo dirbtuves“, – pasakojo jis.
Jaunas vyras džiaugiasi, kad pavyko išpildyti svajonę – sukurti verslą savame krašte. Be to, panevėžietis nepabijojo ir dirbtuves atidarė dar pernai, kai visą Lietuvą sukaustė karantinas.
„Pandemijos metu galėjau dirbti, niekas nekliudė. Žmonės važiavo, tvarkėsi mašinas. Viskas buvo gerai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė E.Svikis.
Emigrantai nori nemažų atlyginimų
Statistika atskleidžia, kad Lietuva pastaruoju metu iš emigrantų šalies tampa imigrantų. Pernai beveik visose savivaldybėse suskaičiuota daugiau sugrįžusiųjų nei išvykusiųjų. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sugrįžtančių ir čia įsikuriančių lietuvių apsisprendimą, yra išaugusios pajamos.
„Kai stojome į Europos Sąjungą, atlyginimų skirtumas tarp Lietuvos ir JK siekė net 7 kartus. Dabar jis – tik 2,5 karto. Tai priklauso nuo valiutos kurso, kartais atlyginimų skirtumas net būna arčiau 2 kartų.
Netolimoje ateityje, pradėsime skaičiuoti skirtumą ne kartais, o procentais“, – patikino ekonomistas Ž.Mauricas.
Užimtumo tarnybos atlikta apklausa rodo, kad, nors beveik 80 proc. emigracijoje gyvenančių lietuvių yra patenkinti darbu ir gyvenimu svetur, kone pusė svarsto grįžti į Lietuvą. Apklaustieji net įvardijo, kokį atlyginimą norėtų gauti Lietuvoje.
„Absoliuti dauguma respondentų nurodė, kad 1200–2000 eurų darbo užmokestis „į rankas“ būtų tas, kuris juos motyvuotų grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Indrė Laučienė, Užimtumo tarnybos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja.
Ar ir toliau daugės grįžtančių emigrantų, pasak ekonomistų, priklausys nuo Lietuvos ekonominės raidos ir kaip šalis išbris iš koronaviruso pandemijos.
