Pandemijos valdymui išslydus iš rankų ateities planai gali griūti kaip kortų namelis

Lietuvos finansų institucijos paskelbė šalies ekonominės raidos scenarijus, kurie priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją, o naujausi medikų samprotavimai dideliu optimizmu nedvelkia.

Pastarosiomis dienomis pradėjus augti koronaviruso atvejų skaičiui ir šalia plintančios labiau užkrečiamos ir gyvybei pavojingesnės britiškosios jo versijos dar atsiradus ir PAR atmainai I.Šimonytė jau užsiminė, kad gali tekti ne silpninti, o griežtinti karantiną.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Pastarosiomis dienomis pradėjus augti koronaviruso atvejų skaičiui ir šalia plintančios labiau užkrečiamos ir gyvybei pavojingesnės britiškosios jo versijos dar atsiradus ir PAR atmainai I.Šimonytė jau užsiminė, kad gali tekti ne silpninti, o griežtinti karantiną.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Pirmieji du šių metų mėnesiai ekonomikai buvo neblogi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pirmieji du šių metų mėnesiai ekonomikai buvo neblogi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Palankūs ūkio atsigavimo požymiai leido Lietuvos bankui vieninteliam iš finansų institucijų ne bloginti, o gerinti šių metų ekonomines prognozes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Palankūs ūkio atsigavimo požymiai leido Lietuvos bankui vieninteliam iš finansų institucijų ne bloginti, o gerinti šių metų ekonomines prognozes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daug kas priklausys ir nuo visuomenės pastangų, ir ypač nuo vakcinacijos greičio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daug kas priklausys ir nuo visuomenės pastangų, ir ypač nuo vakcinacijos greičio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 25, 2021, 8:47 PM, atnaujinta Mar 25, 2021, 8:47 PM

Pastarosiomis dienomis pradėjus augti koronaviruso atvejų skaičiui ir šalia plintančios labiau užkrečiamos ir gyvybei pavojingesnės britiškosios jo versijos dar atsiradus ir Pietų Afrikos Respublikos atmainai premjerė I.Šimonytė jau užsiminė, kad gali tekti ne silpninti, o griežtinti karantiną.

Sveikatos apsaugos ekspertai perspėja, kad į Lietuvą gali atsiristi trečioji pandemijos banga ir esą labai tikėtina, jog balandžio viduryje naujų užkrato atvejų skaičius perkops ir 1 tūkst. per parą. Jei tektų vėl skelbti griežtą karantiną, tai būtų pati blogiausia žinia ne tik nuo suvaržymų pavargusiai visuomenei, bet ir verslui.

Tiesa, ir ekspertai pripažįsta, kad tai nėra neišvengiamas scenarijus, daug kas priklausys ir nuo visuomenės pastangų, ir ypač nuo vakcinacijos greičio.

Iki šiol Lietuvos ekonomika palyginti sėkmingai atlaikė pandemijos smūgius. Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas pernai buvo vienas mažiausių ES ir siekė tik 0,8 proc.

Pirmieji du šių metų mėnesiai ekonomikai irgi buvo neblogi – pramonės gamyba, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, netgi išaugo 11 proc.

Palankūs ūkio atsigavimo požymiai leido Lietuvos bankui (LB) vieninteliam iš finansų institucijų ne bloginti, o gerinti šių metų ekonomines prognozes – pernai gruodžio mėnesį numatytas 1,9 proc. BVP augimas padidintas iki 2,9 proc., nors, matyt, neatsižvelgta į naujausius pablogėjusius pandeminės situacijos duomenis.

Apskritai LB prognozė – optimistiškiausia. Pagal Finansų ministerijos (FM), kuri paprastai tiksliausiai numato ekonomikos augimo skaičius, scenarijų šįmet Lietuvos BVP padidės 2,6 proc. – 0,2 proc. kukliau, nei prognozuota pernai gruodį.

Per kitus porą metų šalies ūkis, FM požiūriu, turėtų pasistiebti po 3,1 proc., o tai gerokai mažiau, nei tikisi LB, kitąmet numatantis net 5,1 proc. BVP augimą.

Kodėl šių dviejų institucijų prognozė, ypač kitų metų, skiriasi taip esmingai? Matyt, tai galima paaiškinti požiūriu į galimą koronaviruso pandemijos poveikį.

FM atkreipia dėmesį, kad BVP augimas gali būti ir spartesnis, nei ji numato, nes į jos scenarijų dar neįtrauktos vadinamosios ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, bet pripažįsta, jog ūkio skatinimas duos vaisių tik tada, jei bus sėkmingai įgyvendinama vakcinavimo programa ir verslas galės veikti daugmaž laisvai.

LB ekonomikos atsigavimo prognozes taip pat grindžia prielaida, kad koronaviruso pandemija bus pažabota, bet šalia bazinio numatomas ir pesimistiškesnis, ir optimistiškesnis scenarijai. Jei karantino suvaržymai būtų atleisti jau artimiausiu metu, būtų galima tikėtis, kad šįmet BVP augtų 3,8 proc., o kitąmet – ir 6 proc.

Vis dėlto turbūt nedaug vilties, kad greitai visi varžtai verslui būtų atleisti. LB pesimistinis scenarijus (jei karantinas užsitęstų) pranašauja jau tik 1,1 proc. BVP augimą šiais metais ir 3,5 proc. 2022-aisiais.

Kai neapibrėžtumo tiek daug, ekonominės prognozės gali priminti ir būrimą iš kavos tirščių. Todėl „Luminor“ banko analitikai paragino valdžią nusistatyti konkrečius verslo atlaisvinimo tikslus iki sutartų datų, pavyzdžiui, leisti veikti viešojo maitinimo įstaigoms ir nekreipti dėmesio į pandemijos skaičius, nebent padėtis katastrofiškai blogėtų.

Esą labai svarbu Lietuvai nepavėluoti į ekonomikos atvėrimo traukinį, nes antraip šalia kitų rizikų dar kyla pavojus, kad turtingose Vakarų šalyse ūkis gali greitai augti, joms prireiks darbuotojų, o tuomet lietuviai vėl ims masiškai emigruoti.

Šių metų BVP augimo prognozę „Luminor“ sumažino itin radikaliai – nuo 4,4 proc. iki 1,8 proc. Tiesa, kitąmet numato šuolį – ūkis turėtų augti 5,5 proc. Tai ilgo karantino efektas. Bet Lietuvos ekonomiką ir šio banko ekspertai laiko atsparia ir net užsitęsus suvaržymams padėtis esą nebus itin dramatiška.

Tiesa, bus susiduriama su skirtingais iššūkiais. Viešojo maitinimo, aptarnavimo, prekybos ne maisto produktais verslui realu smarkiai nukentėti, nors kiti ūkio sektoriai gali ir sparčiai augti, ypač antroje metų pusėje.

Koronaviruso pandemijos poveikį turėtų sušvelninti valstybės pagalba. Finansinės galimybės dabar nepalyginti didesnės nei per 2008–2009 metų krizę – skolinimasis dar niekuomet nebuvo toks pigus, milijardus eurų ekonomikai gaivinti skiria ES.

Žinoma, Lietuvos valstybės skola smarkiai išaugo ir šiemet pasieks beveik 52 proc. BVP.

Ateityje pabrangus skolinimuisi tai gali būti nelengva našta, bet FM skelbia, kad skolos augimas jau stabilizuotas, per pirmus du šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetai surinko 178,6 mln. eurų daugiau, negu buvo planuojama.

Kita vertus, ekonomikos ekspertai vienu balsu kalba, kad pandemijos šokas suteikia galimybę imtis ilgalaikių struktūrinių šalies ūkio pokyčių, nukreipiant pirmiausia ES lėšas, taip pat biudžeto investicijas į ekologiškus, inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius projektus.

Aišku, kaip Lietuvai seksis artimiausiu metu, labiausiai priklausys nuo pandemijos suvaldymo sėkmės, nes jos siautėjimui tęsiantis visi ateities planai gali sugriūti kaip kortų namelis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.