„Iš „Orange Style“ pirkau dvi turistines keliones – į Jungtinius Arabų Emyratus ir Gruziją su sustojimu Stambule. Į pirmąją turėjau išskristi pernai balandžio 9 dieną, o kita turėjo prasidėti pernai rugsėjo 9-ąją.
Buvo žadama, kad ir viena, ir kita kelionės įvyks – net tuomet, kai matėme, kad situacija dėl COVID-19 tampa nevaldoma.
Kai buvo paskelbtas karantinas, žadėjo, kad grąžins pinigus. Tačiau nei pinigų, nei kelionių.
Iš viso praradau apie 1000 eurų“, – pasakojo klaipėdietė Irena Rezgevičienė.
Daiva Makarenkienė nukentėjo dar skaudžiau. Jos šeima – iš viso šeši asmenys – prarado apie 3300 eurų už kelionę į Dubajų, kuri turėjo įvykti pernai kovo 13 dieną, bet buvo atšaukta.
„Buvome gavę viešbučių ir skrydžių patvirtinimus. Kai prasidėjus karantinui kelionės buvo atšauktos, irgi jautėmės gana ramūs, nes mūsų sutartyse buvo nurodyta, kad nuostolius dėl neįvykusios kelionės turėtų padengti „BTA draudimas“. Tačiau pastaroji įmonė teigia, kad vykdo tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nurodymus, o ši tarnyba tyli“, – piktinosi D.Makarenkienė.
Tokių istorijų – šimtai. Nukentėję keliautojai jas pasakoja apie „Orange Style“.
Būtent šis tarpininkas pardavinėjo keliones į įvairias šalis, tačiau jis skelbia bankrotą. Už keliones sumokėti šimtai tūkstančių eurų pradingo, o kelionių organizatorius, kuris ir turėtų grąžinti pinigus turistams, tvirtina, kad sutarties su „Orange Style“ neturėjo.
Ginti nukentėjusiųjų stojo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (LNVF). Ieškinyje Vilniaus apygardos teismui kaip atsakovus ji įtraukė ne tik keliones pardavinėjusį tarpininką „Orange Style“ ir kelionių organizatorius, kurių keliones šis neva pardavinėjo, bet ir Lietuvos Vyriausybę bei Seimą.
Anot ieškinio autorių, būtent Lietuvos politikai atsakingi dėl to, kad „Orange Style“ buvo sudarytos palankiausios sąlygos pasisavinti turistų pinigus.
Organizatorius staiga pasikeitė
Uždaroji akcinė bendrovė „Orange Style“ Lietuvoje registruota dar 2005 m. 2016-aisiais šios bendrovės vieninteliu akcininku tapo Vokietijos pilietis Albertas Leonhardas Siglas.
Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas – vos 2896 eurai, Lietuvoje veikė kaip kelionių pardavimo tarpininkė.
Iš pradžių „Orange Style“ pardavinėjo Lietuvoje registruoto kelionių organizatoriaus „Medholidays“ keliones.
Po kurio laiko kai kurie šio organizatoriaus per tarpininką „Orange Style“ keliones įsigiję turistai elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad keičiasi kelionių organizatorius ir „Medholidays“ įsipareigojimus neva perima Norvegijos kelionių organizatorius „World Visitor“.
„Aš net nepastebėjau, kad man buvo atsiųsta nauja sutartis, – net pasirašyti jos nereikėjo. Kelionės nebuvo, o pinigų už ją niekaip negalime atgauti ir nėra kaltų. Vartotojo niekas negina“, – piktinosi D.Makarenkienė.
Sudarė sąlygas piktnaudžiauti
Pernai kovo 16 d. dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, o nemažai pasaulio valstybių užvėrė savo sienas, taip siekdamos stabdyti nevaldomai plintantį virusą.
Todėl turistinės kelionės buvo atšauktos arba atidėtos, o jau išvykusieji į tolimus kraštus turėjo nemažai problemų grįžti namo.
2020 m. pavasarį Seimas, siekdamas palengvinti naštą turizmo sektoriui, priėmė sprendimą, kuriuo leido kelionių organizatoriams už neįvykusias keliones pinigus turistams grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų po karantino (apribojimų) pabaigos.
Tačiau dėl šio teisės akto Europos Komisija pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą, nes tokia tvarka neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, tad šių metų vasarį grįžta prie ankstesnės tvarkos, kai pinigus turistams už neįvykusias keliones privaloma grąžinti per 14 dienų.
Būtent dėl šios laikinai galiojusios ir ES teisės aktams prieštaraujančios nuostatos dėl neįvykusių kelionių ir negrąžinamų pinigų LNVF ieškinyje teismui kaip atsakovus įtraukė ir Seimą bei Vyriausybę.
„Lietuvos politikai ėmėsi lengvinti naštą verslui neatsižvelgdami į interesus eilinio vartotojo, kuriam ir taip sunku apsiginti.
Jei Seimas nebūtų pailginęs pinigų grąžinimo termino, kai kurie turistai juos gal būtų atgavę, kiti gal dar būtų buvę išvežti į užsakytas keliones, tačiau „Orange Style“ gavo progą vilkinti laiką, o galiausiai iš viso liovėsi bendrauti su klientais“, – sakė LNVF vadovė Alvita Armanavičienė.
LNVF kolektyvinio ieškinio vartotojų teises ginantis advokatas Arvydas Balčius tvirtino, kad Seimo nutarimas leisti atsiskaityti su vartotojais už neįvykusias keliones per 90 dienų sudarė sąlygas „Orange Style“ piktnaudžiauti.
„Įtariame, kad „Orange Style“ iššvaistė vartotojų pinigus ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Jei nebūtų pakeisti teisės aktai ir būtų likusi senoji tvarka grąžinti pinigus už neįvykusias keliones per 14 dienų, įmonė nebūtų spėjusi paskelbti bankroto procedūros, jos turtas būtų areštuotas ir priteista vartotojams atlyginti nuostolius“, – įsitikinęs A.Balčius.
„Orange Style“ vienintelis akcininkas A.L.Siglas išvyko į Vokietiją, o į buvusių klientų laiškus neatsakinėja.
Pripažino galiojančiu
Didelius pinigus už neįvykusias keliones sumokėję ir niekaip jų atgauti negalintys turistai jaučiasi įsprausti į kampą ir palikti likimo valiai, mat jų teises turinti ginti VVTAT irgi skėsčioja rankomis – esą „Orange Style“ pardavinėjo Norvegijoje registruoto kelionių organizatoriaus „World Visitor“ keliones. O VVTAT nagrinėja tik ginčus, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas įsteigtas Lietuvoje.
Pagal nacionalinius teisės aktus atsakomybė už organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą tenka kelionių organizatoriui.
Kadangi kelionių pardavimo tarpininkas „Orange Style“ neva turėjo sutartį su Norvegijos kelionių organizatoriumi „World Visitor“, nukentėjusių Lietuvos vartotojų skundus turėtų nagrinėti Europos vartotojų centras Lietuvoje.
Tačiau ir jis nieko negali padaryti, nes „World Visitor“ neigia, jog bendradarbiavo su „Orange Style“, ir tvirtina, kad pinigų už keliones nėra gavęs.
VVTAT dar 2020 m. kreipėsi į Policijos departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama įvertinti kelionių pardavimo agento „Orange Style“ veiklą.
VVTAT įtarė, kad sutartis tarp agento „Orange Style“ ir kelionių organizatoriaus „World Visitor“ yra negaliojanti, ir, jeigu įtarimai būtų pagrįsti, prašė pradėti baudžiamąją procedūrą prieš agentą.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės veiklos.
Policija konstatavo, kad lietuviškai surašyta bendradarbiavimo sutartis yra galiojanti ir nėra pagrindo pradėti baudžiamojo tyrimo, nes agento veikla neturi nusikalstamos veikos požymių.
„Kaip tokia sutartis gali būti galiojanti, kai nei „Orange Style“ vadovas iš Vokietijos A.L.Siglas, nei norvegai nemoka lietuviškai?“ – stebėjosi A.Armanavičienė.
Sutarčių prašo tik pagal poreikį
Ši byla atvėrė aibę Lietuvos teisinės sistemos spragų.
Pavyzdžiui, Turizmo įstatymas numato, kad už sutartinių santykių vykdymą atsako tik kelionių organizatorius.
Lietuvoje ir kitose ES šalyse įsisteigę kelionių organizatoriai privalo turėti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą jų nemokumo ir bankroto atveju.
Tačiau kelionių agentams yra taikomi kur kas mažesni reikalavimai.
Tarpininkas tarp turisto ir kelionių organizatoriaus yra įpareigotas kelionių organizatoriaus vardu sudaryti organizuotos turistinės kelionės sutartis su turistais ir teikti jiems tam tikrą informaciją.
Vis dėlto kelionių agentų veikla kontroliuojama pernelyg menkai.
Pavyzdžiui, VVTAT, vertindama pateiktas metines kelionių pardavimo agentų ataskaitas, bendradarbiavimo sutarčių prašo tik pagal poreikį, jei kelionių pardavimo agentas bendradarbiauja su ne Lietuvoje įsisteigusiu kelionių organizatoriumi.
Portugalai pinigų grąžinti nenorėjo
2016 m. kelionę į Madeirą ir Azorus iš portugalų įmonės „Qualispresenca“ nusipirkę daugiau nei trys šimtai vilniečių ne tik liko nepamatę šių salų, bet ir kol kas neatgavo pinigų.
Didžiąją dalį turistų prašymų atgauti lėšas iš Portugalijos valstybinio turizmo garantinio fondo arbitražas atmetė.
Iš viso nukentėjo daugiau nei 300 turistų, jų nuostoliai siekė 140–150 tūkst. eurų. Dauguma jų keliones pirko iš „Qualispresenca“ atstovo Lietuvoje „Pegasus Tour“, bet dėl pinigų turėjo aiškintis su Portugalijos institucijomis.
Nukentėjusieji priekaištavo ir jų teises turėjusiam ginti Lietuvos valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Dabar VTD yra panaikintas, o jo funkcijas perėmė VVTAT.
Iš Portugalijoje registruotam kelionių organizatoriui „Qualispresenca“ atstovaujančios Lietuvos įmonės „Pegasus Tour“ įsigyta kelionė į Madeirą buvo atšaukta net keturis kartus. Kai kurie keliautojai apie atšauktą kelionę sužinojo tik oro uoste.
Kaip tada turistams pranešė „Qualispresenca“, kelionės buvo atšauktos dėl oro vežėjo „Five Airways“ įsipareigojimų nevykdymo – užsakomųjų reisų avialinijos nepasirūpino leidimu skraidyti Portugalijos oro erdvėje.
Siekdamas padėti Lietuvos turistams sparčiau susigrąžinti pinigus VTD savo iniciatyva išvertė dalį dokumentų į portugalų kalbą. Nusiuntę dokumentus lietuviai sulaukė žinios, kad kiekvieno iš nukentėjusių turistų prašymas grąžinti pinigus iš Portugalijos turizmo garantinio fondo bus nagrinėjamas atskirai. Be to, jiems buvo pasiūlyta atvykti į arbitražo posėdį Lisabonoje.
Po ilgos tylos dauguma nukentėjusiųjų sulaukė sprendimo: prašymas nebuvo patenkintas dėl netinkamai įformintų dokumentų. „Qualispresenca“ su Portugalijos institucijomis taip pat bendravo vangiai.
Nors bendrovė nebuvo paskelbta nemokia ar bankrutavusia, jos atstovai atsisakė atvykti į arbitražą, tik pasiūlė susisiekti per „Skype“ konferenciją. Teismui tai netiko, todėl nurodyta, kad kelionių organizatorius posėdį praleido ir nepateikė jokių įrodymų. Todėl prašymai ir buvo atmesti.
Portugalijos turizmo departamentas su lietuviais irgi bendravo vangiai. Pagal Portugalijos teisę, visos bylos nagrinėjamos individualiai, pagal asmenines pretenzijas, o procedūros vykdomos nacionaline – portugalų – kalba.
Anot VTD funkcijas perėmusios VVTAT, nepaisant bendrų Lietuvos institucijų pastangų, pasitelkus aukščiausio lygio ir diplomatines institucijas, tuo metu nepavyko rasti teigiamo sutarimo su kitos ES valstybės narės – Portugalijos – institucijomis Lietuvos turistų atžvilgiu. Tačiau turistai buvo skatinami savo teises ginti teisminiu būdu ir, pasinaudoję grupės ieškinio institutu, savo pažeistas teises apgynė. Tačiau pinigai turistų sąskaitų kol kas nepasiekė, nors teismų sprendimai jiems ir buvo palankūs.
2014 metų lapkritį į Madeirą neišskrido būrys lietuvių, mat savo įsipareigojimų klientams neįvykdė kelionių įmonė „Fresh Travel“, valdžiusi prekės ženklą „Plius Travel“. Kai kurie turistai, sumokėję už kelialapį apie 500 eurų, atgavo vos pusšimtį.
Didžioji dalis draudimo pinigų tuomet buvo skirta oro bendrovei, parskraidinusiai „Fresh Travel“ klientus, tuomet buvusius Madeiroje ir Egipte. Tokių buvo apie pusę tūkstančio. Per jų įsibėgėjusias atostogas svetur „Fresh Travel“ paskelbė apie nemokumą, o VTD sustabdė veiklos pažymėjimą.
Turistams teko ne tik išgyventi, kaip, kas ir kada juos parskraidins namo. Daliai jų prisiėjo patirti ir įkaito dalią – vieno viešbučio Egipte administracija neatidavė lietuviams bagažo, mat „Fresh Travel“ neatsiskaitė su jais. O kai turistai nutarė palikti daiktus ir su pasu skubėti į oro uostą, kelią iš viešbučio užtvėrė apsaugininkai. VTD buvo pateiktos 569 pretenzijos dėl „Fresh Travel“, o grupinio apsipirkimo portalus beta.lt ir grupinis.lt valdančiai bendrovei „Cherry Media LT“ – 766 pretenzijos.
Tikina, kad siekia padėti vartotojams
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT):
„VVTAT ir Europos vartotojų centras Lietuvoje (EVC) sulaukė apie 100 vartotojų prašymų ir pasiteiravimų dėl kelionių agentūros „Orange Style“ nevykdomų įsipareigojimų ir neteikiamų atsakymų vartotojams. Vartotojai skundėsi dėl atšauktų kelionių ir negrąžinamų už jas sumokėtų pinigų.
Šiuo atveju vartotojai sudarė sutartis su Norvegijoje registruotu kelionių organizatoriumi „World Visitor“, o „Orange Style“ veikė kaip tarpininkas tarp vartotojo ir organizatoriaus. Pagal nacionalinius teisės aktus atsakomybė už organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą tenka kelionių organizatoriui.
Kelių vartotojų sutartyse nurodytas kelionių organizatorius UAB „Medholidays“. Skundai dėl tokių sutarčių, dėl kurių nebuvo pateikta įrodymų, kad jos perrašytos ir jų vykdymą perėmė „World Visitor“, šiuo metu yra nagrinėjami VVTAT ne teismo tvarka ir šių prašymų nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs. Vadovaujantis bendraisiais sutarčių teisės principais, be turisto žinios ir sutikimo kelionių organizavimo sutartis negalėjo būti pakeista.
Kelionių organizatorius „World Visitor“ atsisakė spręsti problemą taikiu būdu, tad vartotojai turi teisę savo teises ginti teisme. Šiuo atveju rekomenduojama pasinaudoti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.
Kelionių pardavimo agento pareigos numatytos Turizmo įstatymo IV skirsnyje. Kai organizuotos turistinės kelionės sutartis sudaryta per kelionių pardavimo agentą, turistas gali pateikti pranešimus, prašymus ar pretenzijas tiesiogiai kelionių pardavimo agentui, kuris be nepagrįsto delsimo perduoda pranešimus, prašymus ar pretenzijas kelionių organizatoriui.
Kelionių pardavimo agentui gavus turisto pranešimus, prašymus ar pretenzijas laikoma, kad juos gavo kelionių organizatorius.
ES direktyvą dėl kelionės paslaugų paketų įgyvendina ir Europos ekonominės erdvės šalys, tarp jų – Norvegijos Karalystė. Pagal į Norvegijos nacionalinę teisę perkeltas šios direktyvos nuostatas, už kelionės paketo vykdymą taip pat atsako kelionių organizatorius – kelionių organizatoriaus nemokumo ir bankroto atveju turistams būtų grąžinti pinigai pagal kelionių organizatoriaus turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą iš Norvegijos garantinio fondo.“
