„Žinių radijuje“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aptarė daugiausia diskusijų keliančias lengvatas, įvardijo, kokių lengvatų gali nebelikti ir kiek tai papildytų valstybės biudžetą.
Akcentavo ir mokesčius verslui, kurie yra vieni iš mažiausių visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jo manymu, dar mažinti jų nederėtų, verslas Lietuvoje ir taip gyvena pakankamai gerai.
Tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas su tuo nesutiko. Anot jo, Lietuvos ekonomika sparčiai auga, todėl didesni mokesčiai ją tik smarkiai pristabdytų, taip pat sulėtėtų ir algų kylimas, o mokesčių didinimas išvis nėra išeitis.
– Pone Majauskai, ką artimiausiu metu svarbiausia planuoti, kalbant apie mokesčių pertvarką?
– Šiuo metu turime vieną mažiausių biudžeto perskirstymų visoje ES. Tai atspindi kelis dalykus. Pirma, yra nepakankamai finansuojamos lėšos viešosioms paslaugoms. Žmonės mato, kad viešosios paslaugos yra pakankamai prastos kokybės, todėl yra mažiau motyvuoti mokėti mokesčius. Taip pat turime didelį šešėlį Lietuvoje. Pagal pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, esame beveik Bulgarijos, Rumunijos lygio.
Net neabejoju, kad diskusijos centre bus ir teisingumas, mokesčių moralė, individualios veiklos skirtingas apmokestinimas, ir tai, kaip žmonės, kurie uždirba labai dideles pajamas iš individualios veiklos, moka santykinai mažesnius mokesčius. Matome ir prezidento iniciatyvas, viena iš jų susijusi su individualios veiklos apmokestinimu.
Dėmesio sulaukė ir pelno mokesčio lengvatos. Aš turiu kritišką požiūrį į tai, bet esu vienas, o nuomonių daug ir įvairių.
Yra ir daug specialių sąlygų – žemės ūkio mokesčiai, viešbučių, kino, maitinimo sektoriaus apmokestinimas. Manau, čia taip pat turėsime detales diskusijas, kaip kai kuriems sektoriams mažinti, o kitiems gal suteikti papildomas lengvatas, pavyzdžiui, maitinimo sektoriui suteikti papildomų lengvatų, kad „išeitų“ iš krizės.
Bus paliestas savivaldybių savarankiškumo skatinimas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio pajamų perdavimas savivaldybėms. Padiskutuosime ir apie investavimo sąlygas, turime paskatinti žmones kaupti senatvei.
– Pone Dubnikovai, Majauskas išvardijo pagrindines kryptis. Kokius mokesčius jums, kaip verslo atstovui, atrodo svarbiausia pakeisti?
– Verslui svarbus pelno reinvestavimo klausimas ir čia susivelia keli dalykai. Vienas dalykas – pelno reinvestavimas turėtų būti neapmokestinamas ir turėtų būti skatinama ne išimti pinigus vartojimui, ne atiduoti akcininkui, bet palikti juos įmonėje ir skatinti verslo augimą bei darbo vietų kūrimą.
Antras dalykas – pelno ir dividendų mokesčiai. Norima suvienodinti su darbo santykiais susijusius mokesčius, didinant juos nuo 15 iki 20 proc. Manau, čia bus labai stiprių diskusijų.
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje išimti pinigus į vartojimą kainuoja 20 proc., tuo metu pas mus tai kainuoja 27,5 proc. Dar turime mokestines taisykles. Čia bus didžiausia diskusija.
– Kodėl nėra sutinkama su verslo pozicija, kad reikėtų reinvestuojamam pelnui taikyti nulinį tarifą?
– Tai pinigų poreikis, nes biudžetas yra ne skylėtas, o šiai dienai net neturi dugno. Valstybės biudžetas finansuojamas iš skolintų pinigų, tie skolinti pinigai pas mus ateina pigiai arba su priemoka.
Dėl biudžeto perskirstymo – yra daug kontrargumentų. Prancūzijoje perskistymas vienas didžiausių Europoje, bet jie turi nemažiau problemų su sveikatos priežiūra ir kitomis sritimis nei mes. Todėl toks argumentas, tarsi duokite politikams daugiau pinigų ir jie viską sutvarkys, yra keistas. Mano manymu, turėtume pasižiūrėti į paprastą šeimos modelį: jeigu šeimoje suprantama, kad trūksta pinigų, reikia pažiūrėti, ar visos išlaidos nukliauja ten, kur reikia. Tai didžiulis darbas, kurį reikia padaryti prieš pakeliant mokesčius gyventojams.
Taip pat reikia pasižiūrėti ir į šešėlį, ar ten tikrai viskas, kas privalo būti surenkama, ir yra surenkama. Šie žingsniai daug svarbesni nei lindimas į kieno kito kišenę.
– Pone Majauskai, kiek verslo interesai yra aktualūs? Verslas sako, kad yra parašęs ne vieną puslapį pageidavimų, kiek į juos bus atsižvelgta?
– Neabejoju, kad diskusijose bus įvertinti visi argumentai. Bet mokesčiai verslui yra vieni mažiausių visoje ES: pelno mokestis yra 15 proc., kai kitose valstybėse jis – 30 proc. ir daugiau. Kodėl taip yra? Stambus verslas istoriškai turi didelę įtaką priimamiems sprendimams, įskaitant ir mokesčių sistemą. Turime ir daug mokesčių lengvatų kinui, bankams, moksliniams tyrimams, smulkiajam verslui.
Su pasakymu, kad dabar verslui sąlygos yra blogos, nesutikčiau. Turėdami vieną mažiausių mokesčių tarifų neturėtume konkuruoti su dar mažesniu, neturėtume dar nusirenginėti, geriau investuoti į protą, intelektą, išsilavinimą, kvalifikuotą darbo vietą.
– Pone Dubnikovai, ką manote?
– Taip, Baltijos šalyse mokesčiai, palyginti su senosiomis Europos šalimis, yra mažesni, bet reikia nepamiršti, kad mūsų ekonomikos auga greičiausiai. Tai reiškia, kad ir ekonomikos auga greičiausiai, ir algos turi vieną iš greitesnių augimų, o tai ir yra mūsų sistemos lengvumas, greitumas, leidimas žmonėms dirbti ir užsidirbti pinigų.
Jei bus įvesti papildomi mokesčiai, verslo aplinka sunkės, tai gali prisidėti prie pačios ekonomikos augimo lėtėjimo, nes iniciatyvų ir galimybių bus mažiau.
– Darbo grupėje bus svarstomos įvairios lengvatos. Kokias, jūsų akimis, aktualu peržiūrėti?
– Aiškiai apibrėžtos svarbiausios sritys: neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas ir taupymo sistemos peržiūra, nes ES kaupimas yra apie 10 proc., o pas mus jis apie 0 proc. Tai reiškia, kad vieni kaupia, o kiti – išleidžia daugiau nei uždirba, todėl ir turime tokį skaičių. Reikėtų tai peržiūrėti ir net galbūt padidinti paskatas.
Lengvatų peržiūra irgi reikalinga, reikia jų sumažinti. Pavyzdžiui, dėl iškastinio kuro lengvatos: neturėtume viena ranka skatinti statyti saulės sistemų ant stogų, o kita – skatinti deginti malkas, anglį ar net dyzeliną. Tų lengvatų turėtų sumažėti. Kai kurioms lengvatoms yra per 30 metų, jos pasenusios ir jų prikurta per daug.
– Pone Majauskai, kiek tikėtina, kad PVM lengvata centralizuotam šildymui bus panaikinta?
– Manau, kad nulis šansų. Tai viena efektyviausių PVM mokesčių lengvatų, kadangi ji veikia reguliuojamame sektoriuje: sumažinus PVM – sumažėja ir šildymo kaina lygiai tiek, kiek sumažėjo mokestis. Šiuo atveju visos PVM lengvatos nauda atitenka vartotojui.
Antra priežastis – daugiabučio gyventojas negali pasirinkti alternatyvaus šildymo, daugiabutyje pasistatyti vėjo malūno ar saulės panelių, todėl jis priverstas naudotis neefektyviu centriniu šildymu, už kurį atsakinga valstybė. Kol valstybė nesutvarkys centrinio šildymo ir neužtikrins konkurencingos kainos, tol panaikinti lenvatą būtų neatsakinga. Aišku, ilgainiui jos teks atsisakyti, skatinant žmones renovuoti daugiabučius ir užtikrinant, kad tas šildymas neišeitų pro langus ir duris.
– Ar angliavandenilio, žaliojo, raudonojo dyzelino, dujų klausimais ruošiatės ką nors daryti?
– Dėl mažesnio akcizų tarifų žemės ūkio veikloje, vadinamam žaliajam, žymėtam dyzelinui, netenkame 86,8 mln. eurų, dėl mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams netenkame apie 23 mln. eurų.
Šios lengvatos bus atidžiai peržiūrimos, bet nereiškia, kad naikinamos, gal tik palaipsniui mažinamos. Svarbu užtikrinti, kad priimant tokius sprendimus būtų įvestos kompensacinės priemonės jautriausioms sritims – žmonėms, kurie nukentėtų labiausiai, ir kad tokie sprendimai nepadidintų socialinės atskirties visuomenėje.
– Sakykime, nuo akcizo atleidžiami dujų vartotojai. Jeigu ši lengvata būtų panaikinta, valstybė gautų papildomų pinigų, bet tada pabrangtų dujos. Kaip rasti balansą?
– Mano duomenimis, šiemet dėl atleidimo nuo naftos, dujų, dujų angliavandenilių, skirtų buitinėms reikmėms, akcizų yra apie 11,2 mln. eurų netekimas biudžete. Reikia žiūrėti, ko siekiama kiekviena lengvata ir kas gauna didžiausią naudą. Jeigu didžiausią naudą gauna tarpinininkai, reikia svarstyti, ar prasminga ją įgyvendinti. Jeigu didžiausią naudą pasiima vartotojai, reikia žiūrėti, kad nepablogintume situacijos socialiai pažeidžiamiausiems.
Tai nereiškia, kad, jei PVM mokesčio lengvata nepatenka vartotojui, jos nereikia. Daugelis ES šalių maitinimo sektoriuje turi PVM lengvatą ir ji ne tam, kad kotletas lėkštėje būtų pigesnis, o tam, kad restorano savininkas būtų paskatinas, nes dažniausiai tai būna šeimos verslas regione. Todėl siekiant paskatinti akcininkus, šeimos verslą, nedideles įmones, tokia PVM lengvata ir yra suteikiama. Manau, apie tokią lengvatą prasminga kalbėti ir Lietuvoje.
– Pone Dubnikovai, matome, apie šildymo lengvatą, dar neina kalba, bet apie kitus dalykus daugiau mažiau gali būti svarstoma.
– Šildymo lengvatos buvimas neskatina renovacijos, be to, yra alternatyva. Jei daugiabutis yra nepatraukli gyvenama vieta, visada ją galima keisti. Bandome nepatrauklų daugiabutį paversti patraukliu, maža to, neskatiname jo renovuoti.
Žvelgiant iš žaliojo kurso pusės, turėtume siekti suvartoti kuo mažiau energijos. Tai reiškia, reikėtų renovuoti butus ir kaip įmanoma greičiau, nes vieni šildomi dujomis, kitais atvejais būna dar blogiau – šildoma anglimis. Šiuos pinigus atiduodame partneriams iš rytų ar norvegams. Pinigai iškeliauja. Jei skatintume renovacijas, sumažėtų pinigų iškeliavimas.
Antras dalykas – galėtume pereiti prie saulės elementų, jie nebūtinai turi būti ant stogo. Dabar „Ignitis“ įrengia nutolusius saulės elementų parkus. Jei naudotume savo saulę ir biokurą, pinigai liktų čia. Vadinasi, žiūrint iš žaliojo kurso, tvarumo ir ekonominės pusės, turime skatinti, kad pinigai liktų čia ir suvartotume kaip įmanoma mažiau energijos.
Dėl dyzelino akcizų. Raudonasis dyzelinas apskritai yra archajinis dalykas, nes mes ne tik deginame kažkieno naftą, bet ir savo kaimyno plaučius, juk visos kietosios dalelės sėda visiems į plaučius.
Žaliasis dyzelinas taip pat yra tarša, bet jo lengvatos panaikinimas pabrangintų ūkininkų produkciją. Bet ar ūkininkas turi joti ant mokesčių mokėtojų kupros? Galbūt ūkininkas neturėtų dirbti Kazachstano būdu – arti plačius laukus, gal reikėtų dirbti kaip Olandijoje, kur yra daug šiltnamių, daug didesnės pridetinės vertės produktų, kur pats ūkininkas uždirba daugiau ir tada jam neaktualūs tie centai nuo kiekvieno dyzelino litro.
– Pone Majauskai, tada gal geriau pinigus investuoti į pastatų renovaciją negu į pačią lengvatą?
– Neabejotinai reikia investuoti į renovaciją, tą turime daryti ir ilgainiui šildymo lengvatos atsisakyti. Bet smūginiu būdu to daryti nereikėtų, nes būtų padidinta socialinė atskirtis ir žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, nukentėtų.
Yra dvi priežastys, kodėl yra renkami mokesčiai. Pirma, reikia surinkti pinigus viešosioms paslaugoms, antra, keisti žmonių elgseną. Šiandien visi ES sutaria, kad reikia keisti žmonių elgseną švarios ekonomikos link, skatinant žalią, atsinaujinančią energetiką, skatinant rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie mažiau taršūs.
Nereiškia, kad mes staiga imsime ir panaikinsime lengvatas žaliajam, raudonajam dyzelinui, bet tam tikrų dalykų reikėtų atsisakyti, pavyzdžiui, PVM lengvatos malkoms. Man atrodo XXI amžiuje tokia lengvata sunkiai suvokiama.
Nepamirščiau ir pinigų surinkimo į biudžetą klausimo. Šiandien biudžeto perskirstymas, palyginti su BVP, yra vienas mažiausių visoje ES, žmonės nori kokybiškesnių švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų.
Mes neišvengiamai turime surinkti daugiau pajamų. Nereiškia, kad turime didinti mokesčius, gal turime dirbti ir kovoti su šešėliu, su PVM mokesčio atotrūkiu, dėl kurio nesurenkame apie 1 mlrd. eurų per metus. Turėsime investuoti į ekonomikos augimą, peržiūrėti lengvatas, užtikrinant, kad augtų pensijos, medikų, pedagogų atlyginimai.
