„Jeigu mes pasižiūrėtume „Google“ duomenis apie Lietuvos gyventojų mobilumo statistiką, tai ji labai aiškiai rodo, kad antras karantinas Lietuvoje buvo efektyvus tik maždaug pirmas keturias penkias savaites. Nuo to laiko gyventojų mobilumas auga.
Šiuo metu labai sparčiai augo gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves, kas reiškia, kad yra rizika, jog žmonės daugiau pradėjo susitikinėti tarpusavyje namuose, gamtoje arba daugiau pradėjo lankyti giminių“, – Eltai sakė A.Izgorodinas.
Pasak jo, įmonių skolų „Sodrai“ augimas taip pat signalizuoja apie ne tokią gerą verslo sveikatą.
„Ir sausį, ir vasarį buvo pakankamas rimtas įmonių skolų „Sodrai“ augimas. Tai liečia tiek įmones, kurios dirba vidaus rinkoje, tiek įmones, kurios dirba su eksporto rinkomis. Tai reiškia, kad įmonės jaučia tam tikrą finansinį spaudimą nuo šito karantino“, – sakė ekonomistas.
„Mano pozicija tokia, kad karantiną reikia švelninti ir verslą reikia atidaryti, nes verslas yra karantine pernelyg ilgai. Variantas būtų masinis gyventojų ir darbuotojų testavimas, kad būtų galima atidaryti paslaugų sferą, kavines, restoranus.
Taip, sutikčiau, kad negalima atidaryti ekonomikos visu tempu. Tą reikia daryti laipsniškai ir žiūrėti, kaip sekasi su COVID-19 sergamumo rodikliais“, – pridūrė A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, kalbant apie testavimą, galima remtis Danijos pavyzdžiu, kuri, anot jo, testuoja 8 kartus aktyviau nei Lietuva.
„Danija turi labai žemą teigiamų testų dalies nuo visų testų rodiklį, nes jie testuoja labai daug. Atitinkamai, jei mes testuosime labai daug, du dalykus pasieksime: visų pirma apsaugosime vartotojus nuo galimų susirgimų, antra, masinis testavimas leistų pereiti prie lengvesnio karantino scenarijaus.
Valstybė turi labai stipriai kompensuoti testavimo išlaidas verslui, kad galėtų testuoti savo darbuotojus ne tik tos įmonės, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo COVID-19, bet ir visas verslas“, – teigė A.Izgorodinas.
Kalbėdamas apie neigiamus ilgalaikius karantino pokyčius, A. Izgorodinas sakė, kad jie galimi darbo rinkoje.
„Kai Europoje prasidės normalus atsigavimas, jis tikriausiai bus labai greitas, nes gyventojų indėliai tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje siekia rekordines aukštumas. Vadinasi, kai žmonės pradės vartoti, automatiškai labai stipriai išaugs vidaus paklausa ir tam, kad ji būtų patenkinta, reikia didelės darbuotojų pasiūlos.
Čia bus didelė problema Lietuvai, nes dabar daug emigrantų iš Ukrainos, Baltarusijos, kitų šalių yra išvažiavę ir jiems bus pakankamai sunku grįžti, nes to šalys irgi vėluoja su vakcinavimu“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, trūkstant darbuotojų, tai reiškia didesnius atlyginimus, todėl kai kurios įmonės gali prarasti konkurencingumą.
„Nesakyčiau, kad tai gresia eksportuotojams, nes pramonė nuolat investuoja į produktyvumo didinimą, bet sektoriai, kurie dirba vidaus rinkoje, gali susidurti su milžiniška darbuotojų trūkumo problema, kurios nebus įmanoma greitai išspręsti“, – sakė A.Izgorodinas.
Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 dienos.
Šiuo metu gali veikti atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai, muziejai ir galerijos. Vis dar išlieka apribota kavinių, restoranų, sporto klubų veikla.
