Jis paminėjo, kad krizės metu alkoholio pardavimai Lietuvoje net išaugo ir tuo stebėtis nereikėtų, nes „alkoholis buvo traktuojamas kaip pirmo būtinumo prekė“. Kaip aiškino Ž.Mauricas, jo buvo galima įsigyti ir maisto prekių parduotuvėje, ir prekybos centre – visos alkoholio parduotuvės buvo atidarytos.
„Tad sporto prekių parduotuvėje riedučių ar slidinėjimo kostiumo nusipirkti negalėjai, bet „šnapso“ galėjai nusipirkti bet kada ir bet kur“, – teigė ekonomistas, pabrėždamas, kad tuo metu Švedijoje per pandemiją buvo įvestas ribojimas, draudžiantis restorantuose ir baruose prekiauti alkoholiu nuo 20 val. vakaro.
Jis akcentavo ir tai, kad Švedijos parduotuvėse alkoholiu leidžiama prekiauti tik pirmadieniais–penktadieniais nuo 10 iki 18 val. ir šeštadieniais nuo 10 iki 13 val., o sekmadieniais prekiauti išvis negalima. Amžiaus riba siekia 20 metų.
Tuo metu Lietuvoje svarstoma vėl pailginti alkoholio įsigyjimo laiką sekmadieniais. Šiuo metu tai galima padaryti iki 15 val., o svarstymuose numatyta – 20 val. Taip pat galvojama grąžinti senąją alkoholio įsigijimo amžiaus ribą – nuo 20 m. sumažinti iki 18 m.
Ž.Mauricas mirštančių nuo alkoholio vartojimo žmonių skaičių palygino su mirštančiųjų nuo koronaviruso apimtimi.
„Lietuvoje nuo alkoholio vartojimo sukeltų padarinių kasmet miršta apie 3100 gyventojų (palyginimui – nuo COVID-19 Lietuvoje 2020 m. mirė 1800 gyventojų, o 2021 m. sausį–kovą – 1750 gyventojų), o alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet siekia daugiau nei 300 mln. eurų.
Ar nebus taip, kad atlaisvinus ir taip minimalius alkoholio pardavimų ribojimus, bet palikus visus kitus karantino ribojimus, bus kaip tame J. Erlicko anekdote:
– Girdžiu balsus: gyvename geriau negu pernai, o po metų gyvensim geriau nei šiemet.
– O po šimto?
– Padarau šimtą.
– Tikrai geriau!“, – rašė Ž.Mauricas.
Anot ekonomisto, nuo 2019–2021 m. Lietuvos skolos augimas padidėjo nuo 36 iki 51 proc. Tuo metu Švedijos – nuo 35 iki 40 proc., tai yra vos 5 proc.
Prarastas BVP augimas dėl krizės, tai yra skirtumas tarp realaus ir potencialaus BVP augimo, Ž.Maurico paskaičiavimais, 2020–2021 m. Lietuvoje bus –6 proc., o Švedijoje –3,2 proc.
Mirčių skaičiaus augimas nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. vasario, palyginti su 2016–2019 m. vidurkiu, Lietuvoje padidėjo 14,5 proc., o Švedijoje – tik 9,7 proc.
