„Kokie gauti pasiūlymai iš įvairių asociacijų – praplėsti Lietuvoje taikomą investicijų lengvatą, čia yra įvairių siūlymų – praplėsti investicijoms tinkamo turto grupių sąrašą, neterminuoti investicijų lengvatos arba pratęsti terminą, sušvelninti turto naujumo reikalavimus, išplėsti investicinio projekto sąvoką“, – darbo grupės susitikime sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Jos teigimu, dalis asociacijų siūlo pereiti prie skirstomo pelno apmokestinimo sistemos ir pelną apmokestinti ne jo uždirbimo, o vėlesnio skirstymo momentu.
Trečias pasiūlymas – leisti atskaityti metinio darbo užmokesčio (DU) prieaugio sumą tris kartus ar kitaip padidinti DU atskaitymą, kai metinis DU augimas viršija 8 proc.
Skirstomo pelno apmokestinimo modeliai taikomi Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
„Reikia pažymėti, kad šios šalyse yra žymiai didesnis pelno mokesčio tarifas nei Lietuvoje – arba jis buvo iškart didesnis kaip Estijoje ar kaip Latvijoje ir Lenkijoje yra padidintas įvedus skirstymo momentą – Latvijoje buvo 15 proc., įvedus skirstomą pelno modelį, tarifas padidintas iki 20 proc.“, – sakė R.Bilkštytė.
„Kartais įsivaizduojame, kad skirstomos pelno apmokestinimas vyksta tik tada, kai išmokami dividendai ir tada nukeliamas pelno mokesčio mokėjimas, tačiau yra nevisai taip.
Praktikoje kas kita, nes yra mėnesinis pelno mokesčio mokėjimas ir tai yra tam tikros verslo išlaidos, kurios yra nepripažįstamos tradicinėje pelno mokesčio sistemoje sąnaudomis, nuo jų verslas turi mokėti mokestį kas mėnesį“, – sakė finansų viceministrė.
Jos teigimu, Latvijoje 2018 metais pradėjus taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuotam pelnui, fiskalinis efektas visiškai pasijuto tik 2020 metais ir metinės pajamos iš pelno mokesčio sumažėjo 50 proc.
„Ką tai reiškia Lietuvoje – pajamos iš pelno mokesčio būtų apie 400 mln. eurų mažesnės ir tai yra 0,7 proc. punkto sumažėjęs BVP perskirstymas“, – sakė finansų viceministrė.
Pirmais metais netekimai būtų dar didesni – iki 600 mln. eurų, bet būtų ir antrinis efektas – pritrauktų investicijų ir mažėjančio šešėlio generuojama nauda pajamoms.
Antroji aptarta alternatyva – dabartinė pelno mokesčio investicijų lengvata.
„Lengvata naudojasi 1,6 tūkst. įmonių, lengvata biudžetui kainuoja apie 86 mln. eurų. Daugiausia naudojasi apdirbamoji gamyba, transportas, prekyba, IT sektorius. 43 proc. įmonių apmokestinamąjį pelną sumažino maksimaliai 100 proc., likusios 57 proc. įmonių lengvatą įsisavino nepilnai, vidutiniškai mažino 35 proc. apmokestinamojo pelno“, – sakė R.Bilkštytė.
Jos teigimu, šia lengvata naudojasi brandžios įmonės, veiklos trukmės vidurkis – 18 metų.
Taip pat pristatyta prezidento siūloma pelno mokesčio lengvata įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą.
„Privalumai – santykinai nesudėtingas pritaikymas, lengvata nukreipta į ekonomikos augimą per darbo užmokesčio skatinimą ir vienu metu skatinamas užimtumas ir DU augimas“, – nurodė R.Bilkštytė.
Tokios lengvatos trūkumai, anot jos, yra abejotinas lengvatos tikslingumas, nes DU augimas net ir kriziniais 2020 metais buvo rekordinis, taip pat neaiškus lengvatos taikinys, nes DU fondo augimas negarantuoja proporcingo darbo užmokesčio paskirstymo.
„Siekiant DU augimo, pakanka skatinti produktyvias investicijas, o padidėjęs darbo našumas savo ruožtu sąlygotų ir atlyginimų augimą“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, lengvata taip pat būtų labiau prieinama didesnėms, ypač užsienio kapitalo įmonėms.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, mokestinės lengvatos nestokoja ydų, kurios užkerta kelią ūkio subjektams jomis pasinaudoti. Tarp tokių lengvatų ji įvardino pelno mokesčio lengvatą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – šiandien jos pritaikymo ir mokestinių išlaidų sumažinimo procesas yra labai stipriai biurokratizuotas ir reikalaujantis didžiulių išteklių.
„Svarbiausia jos yda yra poreikis įrodyti investicijų ar tyrimo unikalumą ir absoliutų naujumą – globaliu mastu. Lietuvai tai tikrai nėra būtina, kita vertus, ar Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra pajėgi tai įvertinti“, – retoriškai klausė E.Leontjeva.
Nemažai ribojimų, jos teigimu, turi ir investicinio projekto lengvata, kuri taikoma statiniams, bet ne pastatams, visam įrengimui, bet ne jo daliai, negali būti taikoma nuomojamam turtui. Mikro įmonėms taikoma lengvata skatina pasilikti 300 tūkst. eurų apyvartos ribose.
„Svarstydami, kaip padaryti, kad šiomis lengvatomis būtų įmanoma pasinaudoti, priėjome prie išvados, kad turėtų būti taikomas nulinis tarifas visam reinvestuojamam pelnui“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Kol taisysime ir lopysime kriterijus, tol būsime paskendę biurokratijoje, o įmonės bus baudžiamos už investicijas ir vengs rizikuoti. Perėjimas prie skirstomojo pelno apmokestinimo, E.Leontjevos teigimu, būtų dar pranašesnis už nulinį tarifą reinvestuotam pelnui.
Jis suderintų mokestinę apskaitą su įmonės pinigų srautų tėkme, paskatintų visą Lietuvos ekonomiką realiai turėti rezervų ir sudalyvauti Vyriausybės užsibrėžtoje transformacijoje link žaliosios, žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo kursą.
„Kai kapitalas yra vaisingiausioje stadijoje, palikti jį investicijoms įmonėse yra tiesiog gerovę siekiančios valstybės priedermė. Kaip rodo mūsų pačių ir kaimynų patirtis, toks modelis reikšmingai sumažina paskatas vengti mokesčių, kurti sudėtingas jų vengimo schemas.
Vadinasi, skirstomo pelno apmokestinimo modelis leidžia pasiekti ir kitą nuolat valstybės keliamą tikslą – sumažina šešėlinę ekonomiką ir pagerina sąžiningos konkurencijos sąlygas“, – įsitikinusi E.Leontjeva.
Jos teigimu, pačios įmonės geriausiai žino, kada ir į kokius dalykus joms yra pagrįsta ir efektyvu investuoti.
„Perėję nuo pelno mokesčio lengvatos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai prie skirstomojo pelno apmokestinimo mes pripažintume šią tiesą. Tai būtų realus subsidiarumo principo įgyvendinimas“, – sakė LLRI prezidentė.
Dėl to augtų darbo našumas, gyventojų užimtumas ir pajamos, mažėtų valstybės investicijų poreikis.
