Kritikuoja ne tik G. Nausėda: verslas pliekia Vyriausybę ir reikalauja daugiau

„Dar prieš Velykas esame parašę prašymą, kad verslai būtų atlaisvinti nuo balandžio 15 d. Labai keista, kad negavome jokio – nei teigiamo, nei neigiamo – atsakymo.

E.Šiškauskienė akcentavo, kad jos atstovaujamuose versluose labai svarbi parama grįžtantiems į darbą.<br> Lrytas.lt montažas.
E.Šiškauskienė akcentavo, kad jos atstovaujamuose versluose labai svarbi parama grįžtantiems į darbą.<br> Lrytas.lt montažas.
Ypač svarbu žmones maitinti švediško stalo principu.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Ypač svarbu žmones maitinti švediško stalo principu.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
E.Šiškauskienė akcentavo, kad jos atstovaujamuose versluose labai svarbi parama grįžtantiems į darbą.<br> V.Skaraičio nuotr.
E.Šiškauskienė akcentavo, kad jos atstovaujamuose versluose labai svarbi parama grįžtantiems į darbą.<br> V.Skaraičio nuotr.
Verslo viešbučiuose virš 80 proc. klientų sudaro užsieniečiai, taigi jie dar ilgai neturės svečių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Verslo viešbučiuose virš 80 proc. klientų sudaro užsieniečiai, taigi jie dar ilgai neturės svečių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Verslo viešbučiuose virš 80 proc. klientų sudaro užsieniečiai, taigi jie dar ilgai neturės svečių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Verslo viešbučiuose virš 80 proc. klientų sudaro užsieniečiai, taigi jie dar ilgai neturės svečių.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Anot E.Šiškauskienės, darbo laiko ribojimas yra nepalankus barams.<br>T.Bauro nuotr.
Anot E.Šiškauskienės, darbo laiko ribojimas yra nepalankus barams.<br>T.Bauro nuotr.
Anot E.Šiškauskienės, darbo laiko ribojimas yra nepalankus barams.<br>T.Bauro nuotr.
Anot E.Šiškauskienės, darbo laiko ribojimas yra nepalankus barams.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 15, 2021, 6:24 PM, atnaujinta Apr 15, 2021, 7:43 PM

Norėtųsi didesnės valdžios komunikacijos su verslu, nes realiai su mumis niekas nebendrauja. Truputį keistoka, nes apie pokyčius sužinome iš žurnalistų“, – taip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji aiškino, kad restoranų atidarymui reikia pasiruošti: iš prastovų pakviesti žmones, juos apmokyti, paruošti meniu.

„Yra ką veikti. Nes atšaukti žmones iš prastovų ir nežinoti, kuo tai baigsis, sudėtinga.

Manome, kad atidaryti restoranus ir lauko terasas nėra jokių kliūčių. Jei jau žmonės gali lankytis prekybos centruose, kas antrą staliuką paserviravus ir reguliuojant žmonių srautus reikėtų atidaryti ne tik lauko terasas, bet ir restoranų vidų, nes verslas nebeturi iš ko gyventi“, – sakė asociacijos prezidentė.

Vangiai dalija subsidijas

E.Šiškauskienė akcentavo, kad jos atstovaujamuose versluose labai svarbi parama grįžtantiems į darbą.

„Pirmąjį pusmetį buvo mokamos vadinamos poprastovinės subsidijos. Ten buvo pridaryta labai daug klaidų – pinigai išmokėti kam reikia, kam nereikia, iššvaistyti 600 mln. eurų ir tik 20 proc. pasiekė tuos, kuriems to iš tiesų reikėjo.

Todėl dabar prašome Vyriausybės, kad ši pažiūrėtų į labiausiai nukentėjusius sektorius ir kad būtų galimybė atkurti ne darbuotojų, o buvusių darbo vietų skaičių. Verslui reikia padėti įeiti į vėžes, nes lauko terasos ir kas antras staliukas neduos daug pajamų“, – aiškino pašnekovė.

Ji piktinosi, kad Lietuva, ko gero, yra vienintelė šalis Europoje, kuri taip vangiai dalija subsidijas. O verslo viešbučiai Lietuvoje iš viso nėra nieko gavę.

„Esame unikali valstybė Europoje. Verslas – desperacijoje: kalbame ir kalbame, bet kaip nevyksta niekas, taip nevyksta“, – ironizavo E.Šiškauskienė.

Jos nuomone, pirmiausia reikėtų greičiau dalinti subsidijas: „Girdėjome ir gerų žinių – kad subsidijos verslams, kurių apyvarta krito daugiau nei 30 proc. bus dauginama iš dviejų ir jos bus skiriamos automatiškai. Bet kol kas girdime tik pažadus, tik posėdžiaujame ir posėdžiaujame“.

E.Šiškauskienė nurodė, kad labai didelė pagalba būtų poprastovinės subsidijos darbo vietoms atkurti. 

Priminė ir PVM

„Rimta pagalba restoranams būtų ir šiuo laikotarpiu sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Net 21 šalis Europoje jį yra sumažinusi prieš pandemiją, o per pandemiją sumažino jau sumažintą PVM.

Restoranuose darbo užmokesčio sąnaudos sudaro 40 proc., o kai prisideda didelis PVM, visi skundžiasi, kad Lietuvoje labai brangu.

Tokio darbo užmokesčio augimo kaip mūsų sektoriuje, kai per keletą metų pakilo keturis kartus, nėra nė viename kitame. PVM mažinimas restoranams būtų pagalbos injekcija – tai tarsi deguonies gurkšnis“, – aiškino E.Šiškauskienė. 

Pasak jos, daugybei restoranų gresia bankrotai, nes skolos kaupiasi. Todėl norisi kuo greičiau sulaukti atlaisvinimo ir leidimo pradėti dirbti.

„Tai – smulkusis verslas: tai šeimos, tai likimai“, – užsiminė ji. 

Nori ilgesnio darbo laiko

Nuo balandžio 22 d. restoranams, kavinėms ir barams bus leidžiama veikti 7-21 val., tačiau tik lauke ir prie staliuko sėdint ne daugiau nei dviem žmonėms.

E.Šiškauskienė nesupranta, kodėl reikalaujama klientus aptarnauti tik lauke. Anot jos, daug restoranų yra padarę vidines pertvaras, o darbuotojus testuoja. Tad kodėl esant prastam orui ar lietui lyjant žmonės turi sėdėti tik lauke?

Anot E.Šiškauskienės, minėtas darbo laiko ribojimas yra nepalankus ir barams. Ji siūlo uždarymą nukelti iki 22 val. Juo labiau kad naktiniai barai apskritai pusę metų neveikia ir negauna jokių pajamų. Ir kol kas neįmanoma numanyti, kada jie galės būti atidaryti.

 „Verslui labai pagelbėtų leidimas viešbučiuose teikti švediško stalo maitinimą. Tą rašėme ir vyriausybei, tačiau atsakymo, kaip visada, negavome.

Ypač svarbu žmones maitinti švediško stalo principu. Tai daug saugiau nei nešioti maistą po kambarius“, – sakė pašnekovė.  

Sunkiausia verslo viešbučiams

Jos nuomone, kurortuose esantys viešbučiai atsigaus daug greičiau, ypač kai bus leista teikti paslaugas. Juk žmonės ir dabar jau lekia prie jūros, į Birštoną ar į Druskininkus.

Visiškai kitokia verslo viešbučių būklė yra didžiuosiuose miestuose. Vargu, ar šį sezoną jie įstengs atsigauti.

„Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad turizmas gal atsigaus 2023-2024 m. O Lietuva nėra tokia patraukli šalis, prie kurių pirmiausia išsirikiuoja turistai.

Kol kas neaišku, kiek laiko tęsis karantinas, kada bus atidarytos sienos. Verslo viešbučiuose virš 80 proc. klientų sudaro užsieniečiai, taigi jie dar ilgai neturės svečių. Situacija ten labai liūdna, o pagalbos jiems nėra jokios“, –  sakė E.Šiškauskienė.

Pratęsė karantiną

Vyriausybė ketvirtadienį iki birželio pratęsė karantiną, tačiau prekybos, kultūros, sporto ir maitinimo įstaigoms numatė atlaisvinimus, kurie įsigalios per dvi savaites.

Nuo kitos savaitės, balandžio 22 dienos, atsidaryti galės viešojo maitinimo įstaigos atvirose erdvėse.

Restoranams, kavinėms ir barams bus leidžiama veikti 7-21 val., tiekiant maistą vartoti vietoje tik lauke, prie vieno staliuko sėdint ne daugiau kaip dviem žmonėms, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius.

Atstumai tarp staliukų ir kitos būtinos sąlygos bus nustatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu.

Leidžiama veikti ir viešojo maitinimo įstaigoms, esančioms jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei dviem asmenims, išskyrus vienos šeimos narius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žadėjo, kad gerėjant epidemiologinei situacijai ir vakcinacijos apimtims, restoranų, kavinių ir barų darbo laiką bus galima ilginti.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.