Nemune ryškėja pirmųjų bunų kontūrai: investuos beveik 30 mln. eurų

Nemune ties Kaunu jau prasidėjo bunų statyba. Ji truks daugiau kaip dvejus metus. Upeiviai šį projektą vadina esminiu lūžiu gerinant laivybos sąlygas ir atveriant galimybes baržomis plukdyti sunkiasvorius krovinius tarp Kauno ir uostamiesčio.

Bunų statyba prasidėjo Nemuno ruože ties Kaunu, o vėliau šių pylimų statytojai palengva judės žemyn upe.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bunų statyba prasidėjo Nemuno ruože ties Kaunu, o vėliau šių pylimų statytojai palengva judės žemyn upe.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 23, 2021, 8:42 AM

Bendra projekto vertė siekia 28,3 mln. eurų, o jo pabaiga numatyta 2023-iųjų III ketvirtį. Tiek laiko turėtų užtekti 225 kilometrų ilgio Nemuno ruože pastatyti daugiau kaip 500 bunų.

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais: pirmas – Kauno mieste ir Kauno rajone, antras – Jurbarko ir Šakių rajonuose, trečias – Šilutės ir Pagėgių rajonų savivaldybių teritorijose.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas anksčiau yra minėjęs, kad šio projekto įgyvendinimas bus esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune.

Bunos primena nedidelį statmenai krantui supiltą pylimą, kuris saugo krantus nuo ardymo, o susiaurinus vandens tėkmę nenusėda nešmenys ir valoma vaga. Šie hidrotechnikos statiniai formuoja upės vagą, neleidžia susidaryti seklumoms ir tokiu būdu išlaiko laivybai tinkamą gylį.

Bunų statyba vyks naudojant tiek sausumos, tiek vandens transporto priemones, kuriomis gabenamos bunų statybai reikalingos medžiagos. Praėjusį savaitgalį Santakos parke pramogavę kauniečiai galėjo stebėti skaldą atplukdžiusią baržą, kuri buvo iškraunama.

Krante bunos sujungiamos su kranto linija iki tokio aukščio, kad per ledonešį liktų po vandeniu, o sausuoju metų laikotarpiu maždaug per 1 metrą liktų pakilusi aukščiau vandens lygio.

Bunos turėtų atverti Nemuną ne tik keleivių plukdymui, bet ir kroviniams gabenti tarp Klaipėdos ir Kauno. Marvelėje įrengta tokiam tikslui skirta prieplauka, kuri dabar beveik nenaudojama. Bandomieji reisai surengti prieš porą metų, tačiau didžiausia kliūtimi tapo per mažas vandens gylis.

Balandžio 9 dieną VVKD paskelbė navigacijos pradžią valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Laivybos sezonas šiais metais, lyginant su pernai, truks savaite ilgiau – 220 parų ir baigsis lapkričio 14-ąją.

Laivybos mėgėjams paruošta Nemuno upė nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marių. Juose paženklintas laivakelis, nuolatos tikrinamas gylis ir vykdomi valymo darbai.

Likusieji valstybinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki gegužės 1-osios.

Iš viso 2021 metais bus eksploatuojama 445 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Šiais metais naujai pradėti naudoti vandens keliai Kuršių mariose: 1,6 kilometro ilgio atšaka į Ventę ir 3 kilometrų ilgio ruožas Dreverna–Svencelė.

Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais, kituose keliuose bus sustatyti paprasti ženklai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.