Pakuočių tvarkymo sistemos dalyviai tikisi teisingų konkurencinių sąlygų

Ar dešimtys tūkstančių specialiųjų konteinerių miestų gatvėse ir kiemuose atliepia nuosekliai augantį šalies gyventojų poreikį rūšiuoti pakuočių atliekas? Perpildyti, per retai ištuštinami atliekų rūšiavimo konteineriai – būtent su tokia situacija pastaraisiais metais itin opiai susiduria Vilnius, tačiau panašios problemos ne svetimos ir kitiems šalies regionams. Akivaizdu, rūšiuojamųjų atliekų tvarkymas prašosi pokyčių, kurie gyventojams užtikrintų kokybiškesnes paslaugas.

Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Apr 30, 2021, 3:19 PM

Siekia platesnių įgaliojimų

Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, paprasčiausias būdas išspręsti pakuočių atliekų tvarkymo problemas būtų suteikti platesnius įgaliojimus savivaldybėms.

„Jei organizuojant pakuočių atliekų tvarkymo konkursus savivaldybės galėtų savarankiškai nustatyti jų sąlygas, įskaitant ir infrastruktūros plėtros ir priežiūros klausimą, taip pat klientų aptarnavimo ir paslaugų tiekėjų kontrolės mechanizmus, galėtume kalbėti apie sklandžiai veikiančią rūšiuojamųjų pakuočių atliekų sistemą ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje“, – įsitikinęs V. Benkunskas.

Pasak vicemero, savivaldybė Vilniaus mieste ilgus metus rūpinasi infrastruktūros, reikalingos rūšiavimui, sukūrimu ir priežiūra.

„Dalis naujų konteinerių stovi jau dabar, tačiau iki 2023 m. mieste iš viso bus pastatyta 1,2 tūkst. naujų modernių atliekų surinkimo aikštelių, kuriose numatyta įrengti net 2,6 tūkst. konteinerių, skirtų būtent pakuočių atliekoms surinkti.

Miesto investicijos rūšiavimo konteineriams įrengti siekia apie 2,6 mln. eurų, kita dalis finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis. Itin daug pastangų įdedame ir į klientų aptarnavimą bei kokybės kontrolę“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Tačiau, anot V. Benkunsko, šiomis atsakomybėmis norėtųsi dalytis su gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO).

„Iš esmės tikimės iš organizacijų didesnio finansinio indėlio, nes būtent jos administruoja iš klientų surinktas lėšas, skirtas pakuočių atliekų tvarkymui. Iki šiol tai darydavome savivaldybės lėšomis, tačiau tai neteisingai apkrauna gyventojus, – sako vicemeras. – Taip pat būtina didinti pakuočių atliekų surinkimo ir išvežimo dažnį. Per retas konteinerių aptarnavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl šiukšliadėžės persipildo, o dalis pakuočių atliekų išmetamos su mišriomis atliekomis vietoje to, kad būtų išrūšiuotos.“

Sutartis būtina, bet jos nėra

Kaip komentavo Pakuočių tvarkymo organizacijos vadovas Valentinas Miltienis, nors pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą savivaldybė ir GIO turėtų sudaryti trišalę sutartį su atliekų tvarkytojais, kurie prižiūrėtų rūšiavimo konteinerius, tokios sutarties Vilnius neturi jau daugiau nei šešerius metus.

„Todėl GIO savo iniciatyva sudarydavo sutartis su tvarkytojais, tačiau tai neleidžia turėti optimalaus konteinerių tinklo ir naudoti modernių kontrolės bei išvežimo grafikų sudarymo priemonių, – pripažino V. Miltienis. – Susitarti nepavyksta todėl, kad Vilnius pakuočių atliekų išvežimo administravimo kaštais nori finansuoti dalį savo įmonės VASA kaštų. Pavyzdžiui, savivaldybės teigimu, pernai kiek daugiau nei 1 tūkst. skundų administravimas viršijo 700 tūkst. eurų. Šiuo metu Seime vyksta diskusijos, kurios, tikiuosi, padės užtikrinti kokybišką paslaugą gyventojams ir neleis savivaldybių nekompetencijos išlaikymo perkelti visiems Lietuvos gyventojams.“

Viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ vadovo Karolio Šiaudkulio žodžiais, apmaudu, kai Vilniaus savivaldybės derybų vilkinimas, iškeliant verslui perteklinius reikalavimus, ir nenoras pasirašyti trišalės sutarties, pateikiamas kaip visos Lietuvos savivaldybių, kur konkursai jau įvykę ar buvo įsibėgėję, ir GIO problema.

„Kodėl verslas nesutinka su Vilniaus savivaldybės keliamais reikalavimais? Tereikia atidžiau pažvelgti į anksčiau priimtus sprendimus, kurie ir užprogramavo dabar savivaldybės eskaluojamas problemas dėl netvarkos mieste ir GIO kaltinimo. Vienas pavyzdžių – savivaldybė, gavusi paramą 30 proc. reikiamo kiekio konteinerių visam miestui (kurią, beje, GIO sutinka kompensuoti ta dalimi, kuria turėjo prisidėti savivaldybė), juos sukasa mieste, pakeisdami visus kitus konteinerius ir automatiškai sumažindama konteinerių kiekį bei tūrį. Jei 7 namai turėjo 7 konteinerius, kuriuos pakeitė vienas požeminis konteineris du kartus mažesniu tūriu, bet labai gražus, tai kokių pasekmių galime tikėtis?“ – retoriškai klausė K. Šiaudkulis.

Baiminasi nežabojamo sąnaudų augimo

„Gamtos ateities“ vadovas neneigė, jog tokie savivaldos sprendimai kelia nerimą verslui ir verčia prognozuoti, kas vyktų, jei savivaldybė ar savivaldybės galėtų vienašališkai nuspręsti dėl atliekų surinkimo, vežimo, aptarnavimų skaičiaus bei kitų sąnaudų augimo, už ką esą anksčiau ar vėliau turėtų susimokėti pats verslas, o galiausiai – gyventojai, kaip vartotojai.

„Mūsų tikslas derantis ir atstovaujant verslui – gamintojams ir importuotojams – proaktyviai žiūrėti į problemas ir investuoti į IT ar kitas priemones, kurios ilgainiui padėtų efektyviai valdyti situaciją, neauginant perteklinių kaštų, o ne į kasmetį pasekmių šalinimą, kuris nekuria jokios pridėtinės vertės nei miestui, nei miestiečiui, nei pačiam verslui“, – tvirtino K. Šiaudkulis.

Bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius taip pat pripažįsta – šiuo metu veikianti pakuočių tvarkymo sistema sulaukia kritikos, kita vertus, jokia sistema neveiks sėkmingai, jei reikšmingai nepasikeis gyventojų įpročiai ir sąmoningumas – tvarka prie konteinerių didžiąją dalimi priklauso nuo pačių žmonių.

„Dabartinė sistema teikia rezultatų – gyventojai rūšiuoja vis sistemingiau ir geriau, tačiau to nepakanka. Pakuotės prieš jas išmetant turėtų būti tinkamai paruošiamos, kad užimtų kuo mažiau vietos rūšiavimo konteineriuose, tačiau gyventojai dažnu atveju nenori vargintis ardyti didesnių kartono dėžių – jos tiesiog pastatomos šalia, nors konteineriai būna pustuščiai. Tai pat į rūšiavimo konteinerius metamos tam netinkamos atliekos“, – įvardijo S. Budrevičius.

Pasitelkia išmaniuosius daviklius

Kaip pripažino „Ecoservice“ vadovas, karantino metu išaugus vartojimui namuose gyventojai perdirbimui tinkamų pakuočių išrūšiuoja daugiau.

„Tad nuolat stebime situaciją, reaguojame į besikeičiančius poreikius ir didiname konteinerių ištuštinimo dažnį. Jau dabar pagal pakuočių tvarkymo sistemoje taikomus technologinius sprendimus pirmaujame Europoje, pavyzdžiui, išmaniais davikliais realiu laiku stebime kai kurių konteinerių užsipildymą“, – pasakojo pašnekovas.

Savo ruožtu GIO atstovai primena, kad gyventojai, matydami neišvežamas rūšiuojamąsias atliekas, taip pat gali kreiptis į konkrečią teritoriją aptarnaujančius atliekų vežėjus – įprastai įmonės pavadinimas, kontaktas ar kiti rekvizitai skelbiami ant konteinerio.

Gerinant rūšiuojamųjų atliekų tvarkymo paslaugas, S. Budrevičiaus teigimu, turi būti plečiamas ne vien pakuočių konteinerių tinklas savivaldybėse, bet ir sprendžiami tiek klausimai su gyventojais, kurie ne visada pritaria papildomiems konteineriams, tiek privažiavimo prie jų problemos.

„Kad pakuočių tvarkymo sistema veiktų sėkmingai, svarbu, jog bendradarbiautų visos joje dalyvaujančios šalys – gyventojai, savivaldybės, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, vežėjai. Taip pat svarbu, kad pakeitimai būtų kompleksiniai bei užtikrintų teisingas ir visiems vienodas konkurencines sąlygas“, – įvardijo įmonės vadovas.

Bendradarbiavimą skatins reforma

Pakuočių ir atliekų įstatymų pataisos, kuriomis siekiama reguliuoti savivaldybių ir GIO atsakomybės ribas tvarkant gyventojų atliekas, jau skinasi kelią.

Samdydamos surinkėjus gyventojų išrūšiuotoms pakuotėms išvežti, savivaldybės neprivalės papildomai derėtis su šiomis organizacijomis. Bet tai priklausys nuo to, ar savivalda vadovausis Aplinkos ministerijos planuojamais patvirtinti būtinaisiais reikalavimais atliekų tvarkymo paslaugai teikti.

Tokia reforma pribrendo per 8 metus, taip ir neįsibėgėjus GIO su savivaldybėmis bendradarbiavimui – ilgalaikės pakuočių tvarkymo sutartys sudarytos vos 7 iš 60 šalies savivaldybių.

Siūlomos pataisos taip pat numato stipresnę gamintojus ir importuotojus vienijančių organizacijų savireguliaciją: Aplinkos ministerija griežtina pakuočių tvarkymo organizacijų steigimo, licencijavimo reguliavimą ir kontrolę.

Be to, šioms organizacijoms nurodomas reikalavimas pateikti garantiją – užtikrinti finansavimą atliekų tvarkymo paslaugai: taip iš garantinių lėšų būtų galima kompensuoti savivaldybių patiriamus nuostolius, organizacijoms tapus nemokiomis ar netekus licencijos.

Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų pataisos su redakcijomis užregistruotos Seime, reguliavimą išplečiančias papildomas šių įstatymų pataisas Aplinkos ministerija planuoja teikti ir vasaros pradžioje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.