Uostas naktį: kiek toli sklinda trąšų krovos triukšmas, kuriuo skundžiasi klaipėdiečiai

Į UAB Birių krovinių terminalą (BKT) naktį vykome norėdami patikrinti, ar Kalnupės gatvės gyventojams leidžia miegoti jo iškrovos mazguose daužomi geležinkelio vagonai. Taip, triukšmas juose toks, kad jautresniam žmogui norisi pritūpti, bet gyvenamųjų namų jis nepasiekia.

Uostas naktį: kiek toli sklinda trąšų krovos triukšmas, kuriuo skundžiasi klaipėdiečiai.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Uostas naktį: kiek toli sklinda trąšų krovos triukšmas, kuriuo skundžiasi klaipėdiečiai.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Štai šitas prietaisas purto geležinkelio vagoną ir kelia tą baisų triukšmą.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Štai šitas prietaisas purto geležinkelio vagoną ir kelia tą baisų triukšmą.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Metalo laužas Nemuno terminale naktį nekraunamas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Metalo laužas Nemuno terminale naktį nekraunamas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Naktį Birių krovinių terminale kur kas romantiškiau nei dieną.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Naktį Birių krovinių terminale kur kas romantiškiau nei dieną.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Krovos komplekso viršininkas Tomas Kungys BKT dirba jau vienuoliktus metus. Baigęs pirmą kursą Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute, BKT pradėjo dirbti dokininku, po antro kurso – krovėju, po trečio kurso išplaukęs į jūrą suprato, kad ji ne jam. Po ketvirto kurso jau įsidarbino šioje bendrovėje. Čia bedirbdamas dar baigė uosto inžinerijos magistrantūros studijas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Krovos komplekso viršininkas Tomas Kungys BKT dirba jau vienuoliktus metus. Baigęs pirmą kursą Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute, BKT pradėjo dirbti dokininku, po antro kurso – krovėju, po trečio kurso išplaukęs į jūrą suprato, kad ji ne jam. Po ketvirto kurso jau įsidarbino šioje bendrovėje. Čia bedirbdamas dar baigė uosto inžinerijos magistrantūros studijas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
„Atėjau čia dirbti iš „Klasco“ (ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas – aut. past.). Atrodo, tie patys laivai kraunami, bet kompanija turi savo tvarką, kitoks planavimas, tad vėl reikia mokytis iš naujo“, – sako BKT gamybos ir technikos direktorius Vytautas Kaunas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
„Atėjau čia dirbti iš „Klasco“ (ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas – aut. past.). Atrodo, tie patys laivai kraunami, bet kompanija turi savo tvarką, kitoks planavimas, tad vėl reikia mokytis iš naujo“, – sako BKT gamybos ir technikos direktorius Vytautas Kaunas.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Tarsi vaikščiotum kažkokio miesto gatve.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Tarsi vaikščiotum kažkokio miesto gatve.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Matuojamas triukšmas Kalnupės g., kai daužomas vagonas BKT vagonų iškrovos mazge.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Matuojamas triukšmas Kalnupės g., kai daužomas vagonas BKT vagonų iškrovos mazge.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Trąšos į laivą kraunamos uždaru krautuvu, tad dulkėtumas minimalus.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Trąšos į laivą kraunamos uždaru krautuvu, tad dulkėtumas minimalus.<br>Vitos Jurevičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Dalia Bikauskaitė, www.ve.lt

May 9, 2021, 1:29 PM, atnaujinta May 9, 2021, 1:29 PM

Labai nustebino ir tai, kad mažai tesigirdi ir važiuojančio traukinio, ir dirbančios žemkasės garsas, tad kai kurių gyvenamųjų namų langai buvo praviri.

Vieno reportažo metu bandėme nušauti du zuikius: ne tik išsiaiškinti, kokie garsai sklinda iš šios krovos kompanijos naktį, bet ir sužinoti, kokios realios galimybės Baltarusijos trąšų krovą iškraustyti iš Klaipėdos į Rusijos uostus ir ar Europos Sąjungai (ES) reikėtų taikyti sankcijas bendrovei „Belaruskali“.

Kadangi jos trąšas krauna BKT, viena geriausiai dirbančių Lietuvos uosto krovos kompanijų, smūgis tokiu atveju būtų suduotas visam Klaipėdos uostui.

Mūsų gidai buvo BKT gamybos ir technikos direktorius Vytautas Kaunas ir krovos komplekso viršininkas Tomas Kungys. BKT krauna tik kalio trąšas. T.Kungys net naktį pažadintas gali išvardinti mažiausiai 13 jų rūšių: baltos, raudonos, milteliai, granulės ir t. t.

„Mūsų terminalo pliusas, kad mes nekrauname cheminių trąšų, tik mineralines, t. y. tas, kurios iškasamos iš žemės. Jos neturi kvapo, jų dulkėtumas minimalus“, – sakė jis.

Bent jau kol kas BKT kraunamų baltarusiškų trąšų kiekis ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo.

Čia dirbama ištisą parą. Pasak V.Kauno, tai, kad Klaipėdos uoste krovos lygis šiemet pirmą pusmetį buvo tik truputį mažesnis nei pernai, lėmė trąšos. Pavyzdžiui, šiemet kalio trąšų krauta apie 30 proc. daugiau nei pernai per pirmą ketvirtį: kas mėnesį BKT krauta beveik po 1 milijoną tonų trąšų, o per metus ši kompanija vidutiniškai krauna daugiau kaip 10 mln. tonų.

Per mėnesį šiame terminale priimama apie 30 didžiųjų laivų, neskaičiuojant mažesnių. Kai mes lankėmės, BKT prie krantinės, be didelio, stovėjo ir mažesnis laivas, į kurį turėjo būti pakrauta apie 3 tūkst. t trąšų, kurios bus išplukdytos į Lenkiją.

BKT nuomoja apie 19 ha teritoriją uoste, naudojasi šešiomis krantinėmis: nuo 101 iki 106. Pasak V.Kauno, kadangi jos trumpos, todėl skaičiuojama, kad turimos trys geros krantinės. Bendrovė turi tris uždaro tipo laivo krautuvus (shiploader), tad vienu metu gali krauti tris laivus. Dešimtyje dengtų stoginių arkinio tipo sandėlių gali būti vienu metu sandėliuojama 250 tūkst. tonų trąšų.

BKT trąšos kraunamos ne tik į laivus, bet ir į konteinerius. Per metus į juos pakraunama apie 1 mln. tonų. Konteineriai su trąšomis išvežami krauti arba į LKAB „Klaipėdos Smeltė“, arba į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą. Čia trąšos gali būti kraunamos ir palaidos, ir supakuotos į maišus ar didmaišius po 25 ar 50 kg. „Vien mes per metus „įdarbiname„ 40 tūkst. konteinerių“, – sako krovos komplekso viršininkas.

Be to, baltarusiai ketina plėsti kalio trąšų gavybą, tad ir BKT nenori atsilikti. „Tam reikia techniškai pasiruošti. Mes turime kur plėstis, tik norėtųsi didesnio valdžios institucijų supratingumo“, – sakė V.Kaunas.

Triukšmo epicentras – iškrovos mazge

Artėdamas prie BKT vartų kraunamo laivo garso negali negirdėti. Beje, naktį vaizdas šios bendrovės teritorijoje gana romantiškas: važinėja transportas, zuja darbuotojai – verda darbas. Galima liūdnai pajuokauti, kad krovos kompanijos kieme naktį judriau nei pastaruoju metu Klaipėdos senamiestyje.

BKT turi tris vagonų iškrovos mazgus. Juose traukinių vagonai daužomi pneumatiniais plaktukais, kad geriau išbyrėtų trąšos. V. Kauno teigimu, nuolatos dirbama tik dviejuose mazguose, trečias šiuo metu remontuojamas. Kad dirbtų visi trys mazgai, jam neteko matyti, nors jis šioje bendrovėje dirba jau daugiau kaip metus.

Prie BKT gyvenamųjų namų nematyti, išskyrus vieną privatų namą, kurio savininkas nesutiko bendrovei parduoti namo ir išsikraustyti. Visur aplinkui gamybinė zona.

Nuo iškrovos mazgo iki artimiausio gyvenamojo namo Kalnupės g. – 800 metrų. Beje, nuo tokio paties „Klasco“ iškrovos mazgo iki namo Malūnininkų g. – tik 80 metrų.

Vagonų iškrovos mazguose buvo atliktas darbo vietos rizikos įvertinimas: pamatuotas triukšmas ir nustatyta, kad jis neviršija leistinos normos, vadinasi, darbininkai gali dirbti. Pamainoje paprastai būna 5 BKT žmonės ir vienas geležinkelininkas.

Žinoma, jie su šalmais, su ausinėmis, nes to reikalauja darbo sauga. Mes lankėmės arčiausiai Kalnupės g. esančiame vagonų iškrovos mazge. Kai paleidžiamas tas plaktukas, būnant šalia vagono norisi sėstis, kad nenugriūtum. Garsas iš tiesų didžiulis. Bet visa tai vyksta uždaroje patalpoje. Išėjus iš jos ir būnant dar bendrovės teritorijoje garsas gerokai sumažėja.

Labiausiai triukšmauja vilkikai

Nuvažiavome į Kalnupės gatvę prie 7, 9 ir 11 namų. Krovos komplekso viršininkas T.Kungys paskambino darbininkams, kad daužytų vagoną. Stovėdami prie 9-ojo namo mes nieko negirdėjome. V.Kauno triukšmo matuoklis rodė 47 decibelus, tolumoje, ko gero, „Draugystės“ geležinkelio stotyje, buvo girdėti manevruojantys geležinkelio vagonai.

Pasak V.Kauno, triukšmo fonas Kalnupės gatvėje, kai, atrodo, niekas nedirba, vis tiek yra apie 48-50 decibelų. Tad teigti, kad naktį šioje gatvėje visiškai tylu ir ramu, negalime.

Kai mums bestovint pro šalį pravažiavo sunkiasvorė mašina, matuoklis rodė 67 decibelus, kai artinosi vilkikas – 86,9, o kai lengvasis automobilis – 58 decibelus.

Mums būnant prie tų namų Kalnupės g. į krovos kompaniją „Bega“ važiavo geležinkelio vagonai. Jeigu gidai nebūtų parodę, nebūtume pamatę, kaip ir žemkasės, dirbančios uoste. Jų keliamas triukšmas nėra didelis.

Iš buvusios „Progreso“ teritorijos, kuria dabar naudojasi „Klaipėdos Smeltė“, garsų nebuvo girdėti, nes tą naktį ten niekas nedirbo.

Beje, metalo laužas naktį pietinėje uosto dalyje tą naktį irgi nebuvo kraunamas. UAB Nemuno terminalas yra visiškai šalia buvusios „Progreso“ teritorijos tvoros. Jame esanti metalo laužo kaupimo aikštelė priklauso tam pačiam savininkui kaip ir BKT.

Jos darbo laikas nuo 8 val. iki 17.30 val. Čia atvažiavusios mašinos su metalo laužu yra iškraunamos, o kitos pakraunamos, bet naktį nedirbama. Apie tai, kad metalas būtų kraunamas į laivus naktį, net kalbos nėra – tokie darbai nevykdomi. Pats BKT šios veiklos nevykdo, aikštelė yra išnuomota.

Suprantant, kad mūsų tyrimas nebuvo profesionalus, ne toks, kokį atliktų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vis dėlto mums nekilo abejonių, kad BKT iškrovos mazgai tikrai negali būti Kalnupės g. gyventojų nemigos priežastimi. Juo labiau negali iš uždarų BKT laivų krautuvų atkeliauti trąšų dulkės ant šios gatvės namų palangių.

Apie tai, kokių priemonių bus imamasi siekiant sumažinti transporto triukšmą Kalnupės g., kad bus statoma triukšmą slopinanti sienutė, rašyta 59-ojo „Vakarų ekspreso“ numerio straipsnyje „Pragiedrulių uosto įkaitai sulauks po trejų metų“.

Per Klaipėdą trąšas gabenti pigiau

Bendrovė „Belaruskali“ yra viena didžiausių Baltarusijoje valstybinių įmonių ir viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje. Jos trąšos į BKT atgabenamos geležinkelio vagonais, pakraunamos į laivus ir keliauja į 100 pasaulio šalių. Pasak krovos komplekso viršininko T. Kungio, pagrindiniai kalio trąšų gavėjai yra brazilai, indai ir kinai.

V.Kaunas pasakojo, kad australai yra itin pretenzingi klientai. Jie reikalauja, kad krovinyje nebūtų jokių organinių šiukšlių. Darbininkai negali atsinešti valgyti į darbo vietą, joje neturi būti pelių, balandžių, lizdų. BKT uždėti tinklai, kad netupėtų balandžiai.

„Laivas į Australiją plaukia mėnesį. Australai laivo į uostą neįsileidžia tol, kol jo jūroje nepatikrina inspekcija. Jeigu inspektorius randa prie ko prikibti, jis brokuoja visą laivo siuntą“, – sakė T.Kungys.

„Faktas, kad Rusija nori pasiimti šį krovinį. Bet yra daugybė niuansų, kurie gali sukliudyti tai padaryti. Visų pirma pas mus yra labai gerai sureguliuota logistika. Vagonai iš Soligorsko (Baltarusija) į Klaipėdą, į „Draugystės“ geležinkelio stotį, atvažiuoja per 24 valandas. Kadangi greita apyvarta, nereikia turėti daug vagonų.

Jeigu krovinys iškeliautų į Rusijos šiaurės uostus, „Belaruskali“ vagonų skaičių tektų padvigubinti. Tam reikėtų didžiulių investicijų. Kad ir kokios nuolaidos būtų daromos baltarusiams Rusijos uostuose, vis tiek jiems trąšas gabenti per Klaipėdos uostą būtų pigiau.

Be to, Rusijoje dirba „Uralkali“, tiesioginis „Belaruskali“ konkurentas. Tad ar galės Rusijos vyriausybė palaikyti jo konkurentą?“ – svarstė V.Kaunas.

Krovos komplekso viršininkas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėda yra šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas. „Norint krauti trąšas per Rusijos uostus, reikėtų samdyti ne tik vilkikus, bet ir ledlaužius žiemą, kad iš Suomių įlankos laivai galėtų išplaukti į atvirus vandenis. Tai papildomi kaštai, kurių pas mus nėra, nes uostas neužšąla“, – sakė jis.

Dėl sankcijų nukentėtų žmonės

Paklaustas, ar ES gali pradėti taikyti sankcijas „Belaruskali“, V. Kaunas atsakė: „Labai abejoju. Šios bendrovės trąšos keliauja po visą pasaulį – į Kanadą, Ameriką, Australiją, Afriką ir kt. Jeigu jos nebus gabenamos į Europą, kitur vis tiek bus vežamos. Kitas klausimas, jei ES nepirktų tų trąšų, jei neleistų gabenti per ES uostus, uždraustų viską.

Prisimenu, kai prieš daugybę metų nuo „Uralkalio“ atsiskyręs „Belaruskalis“ turėjo iš naujo sudarinėti visas sutartis. Prireikė kokio pusmečio, kol jis įsivažiavo. Atlyginimų negavo nei mokytojai, nei gydytojai.

Jeigu dabar dėl kokių nors priežasčių sustotų „Belaruskali“ trąšų gabenimas, įdomu, kokia būtų Baltarusijos žmonių reakcija, kai jie kokį pusmetį negautų atlyginimų. Jie prakeiktų visą Europos Sąjungą su Lietuva priešakyje.

Nesuprantu tokių pasvarstymų, kad galima įvesti trumpalaikes sankcijas, o paskui jas panaikinti. Jeigu bus įvestos sankcijos, bus viskas prarasta nesugrąžinamai. Kol koks nors krovinys atsiranda uoste, nueinamas ilgas kelias, kartais tam prireikia ir 5 metų“, – savo nuomonę išsakė V.Kaunas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.