Pasak jo, tai leis šaliai jaustis tvirtai pasitinkant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.
„Tiek dėl gaivinimo fondo, tiek ir dėl biudžeto korekcijos, priimti sprendimai yra geri. Norėčiau pagirti Vyriausybę už tai, kad atsižvelgė į tam tikrus kritinius mūsų pastebėjimus dėl Ekonomikos gaivinimo fondo plano.
Ne tik mes, Prezidentūra, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kultūros sektorius, savivaldybės teikė pastabų, į kurias buvo atsižvelgta ar bent jau iš dalies tai padaryta. O ir dėl žiedinės ekonomikos atsirado ryškus poslinkis“, – sakė G.Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad biudžeto deficito padidėjimas dabartiniu metu yra reikalingas.
„Biudžeto deficito padidėjimas nėra šiuo metu pavojingas. Jis reikalingas, nes gyvename ekstraordinariomis sąlygomis ir turime imtis žygių, kad ekonomika toliau plėtotųsi sėkmingai“, – teigė prezidentas.
Vis dėlto G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) turėtų būti didinamas.
„Dėl pandemijos bendras atlyginimų dydis, vidutinis darbo užmokestis išaugo, bet matome ir aiškią diferenciaciją. Geresni, didesni atlyginimai išaugo sparčiai, o mažas pajamas gaunantys žmonės jaučia atlyginimų stagnaciją arba dar blogiau – jie mažėja“, – sakė prezidentas.
„Šitoje vietoje NPD kėlimas, mūsų įsitikinimu, yra adekvati priemonė, kuri ne tik sumažins skurdą ir pajamų nelygybę, bet paskatins ir vidaus rinką, nes tie pinigai pasieks rinką kaip tam tikra perkamoji galia.
Artimiausioje ateityje mes kreipsimės į Seimą dėl NPD pakėlimo iki 450 eurų“, – pridūrė jis.
Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2021 metų biudžeto projektui. Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.).
Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei pernai gruodį patvirtintame biudžete.
Valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.
Be to, Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.
Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.
