Pastaruoju metu Rusijoje nuskambėjo dvi prognozės, susijusios su šalies energetikos sektoriaus ateitimi.
Gamtos išteklių ir ekologijos ministras Aleksandras Kozlovas paskelbė, kad naftos išteklių valstybei dar pakaks 59, o gamtinių dujų – net 103 metams.
Tuo metu kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas Leonidas Fedunas pranešė ne tokią džiugią naujieną – jau po dešimtmečio pusės rusiškos naftos atsargų nebereikės dėl mažėjančios paklausos.
Greičiausiai abu jie teisūs. Ministras atsakingas už geologinę žvalgybą, todėl drąsiai atsiskaitė, kad dabartinei kartai išteklių bus per akis. Tiesa, jis neužsiminė, kad didžioji dalis jų yra Arktyje arba už poliarinio rato, milžiniškame gylyje, todėl išgauti bus itin sudėtinga.
O „Lukoil“ vienas vadovų mąsto apie verslą, kurio perspektyvos neatrodo itin šviesios.
Bene labiausiai L.Feduną baugina ES ketinimai įvesti mokestį už angliavandenilines žaliavas – tuomet Rusijos eksportuotojai kasmet netektų apie 3 mlrd. eurų pajamų.
Atitinkamai naftos sektoriui taptų sunku konkuruoti su atsinaujinančiosios energetikos kompanijomis.
L.Feduno teigimu, bendra naftos paklausa ims mažėti, tad nuo 20 iki 50 procentų pasaulyje esančių išteklių nebereikės.
Pirmiausia bus atsisakyta senų gręžinių, bet neinvestuojama ir į naujus. O tokių Rusijoje dauguma.
Be to, nemažai gali lemti ir politiniai motyvai. Anot kompanijos FBK Strateginės analizės instituto direktoriaus Igorio Nikolajevo, kažkodėl per mažai dėmesio buvo atkreipta į balandį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją.
Joje neigiamai atsiliepta apie dujotiekį „Nord Stream 2“ ir užsiminta apie galimybę atjungti Rusiją nuo tarptautinės bankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
„Ten yra ir pasiūlymas atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Taip, tekste pabrėžiama, kad tai lauktų tuo atveju, jei tęstųsi agresija prieš Ukrainą. Vis dėlto toks įspėjimas nuskambėjo pirmą kartą“, – teigė I.Nikolajevas.
Pasak jo, Europa ir taip sulig kiekvienais metais tampa vis mažiau priklausoma nuo Rusijos eksportuojamų žaliavų – per pirmus du šių metų mėnesius jų pardavimas, palyginti su 2020-ųjų pradžia, sumenko 30,5 proc.
Tiesa, Rusija šioje srityje išliko pagrindinė tiekėja, nes apyvarta siekė 12,7 mlrd. JAV dolerių (10,7 mlrd. eurų). Bet pačiai valstybei tai ir didelė grėsmė, nes energijos ištekliai sudaro net 54 procentus viso eksporto.
„Per pastarąjį dešimtmetį mūsų ekonomika taip ir nenulipo nuo naftos adatos, nors kalbų apie tai nestigo. Jei Vakarai apribotų importą ar juolab jo atsisakytų, tai būtų labai skaudus smūgis. Ir toks scenarijus, deja, įmanomas“, – teigė I.Nikolajevas.
