Kauno miesto ir rajono gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių.
Jų požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio žvyro nuogulomis. Per 3-12 mėnesių jis apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur jau siurbliais pumpuojamas vartotojams.
„Kauno vandenų“ laboratorijos tyrimų duomenimis, Eigulių vandenvietėje, išgauto vandens skoninės savybės ir kiti parametrai yra vieni aukščiausių. Gerais kokybės parametrais pasižymi ir vandens gerinimo įrenginius turinčioje Petrašiūnų vandenvietėje išgaunamas vanduo.
Tačiau, pasak „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, tyrimų rezultatai rodo, kad Kleboniškyje ir Vičiūnuose išgaunamą vandenį dar galima pagerinti, mažinant natūralių mikroelementų – geležies ir mangano kiekį.
Vartotojams prireiks ir kantrybės
Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių statybos projekto vertė daugiau kaip 6 milijonai eurų. Darbus bendrovė „Kauno vandenys“ finansuoja savo lėšomis. Tai antrieji vandens gerinimo įrenginiai Kauno mieste. Įmonė planuoja trečiuosius įrenginius statyti ir Kleboniškyje.
„Be jau eksploatuojamų Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių, 2020 baigėme statyti Vičiūnų vandens gerinimo įrenginius, o šiemet pradėjome paruošiamuosius darbus Kleboniškyje. Tai reiškia, kad netrukus kauniečiams ir Kauno rajono gyventojams galėsime tiekti pačios aukščiausios kokybės vandenį,“ – teigė D. Gražys.
Šiuo metu iš Vičiūnuose esančių septyniolikos vandens gręžinių geriamąjį vandenį vartoja Vaišvydavos, Vilijampolės, Lampėdžių, Veršvų, Marvelės, Aleksoto, Fredos, Naujamiesčio, Vičiūnų, Birutės, Žemųjų Šančių, Panemunės, Kazliškių, Rokų 1, Rokų 2 gyventojai.
Nuo šių metų pradžios Vičiūnų vandens gerinimo įrenginiai jau veikia beveik pilnu pajėgumu ir jų darbo apimtys palaipsniui didinamos. Kadangi vandens gerinimo procesas dar tik įsivažiuoja, D. Gražys minėjo, kad vandens kokybė išleidžiama į vamzdyną bus gera, tačiau dėl per keliasdešimt metų vamzdynuose susikaupusio mangano ir geležies ji gali kartais svyruoti. Tikimasi, kad šias laikinas problemas išspręs reguliarus vamzdynų plovimas.
Bus dešimt koštuvų
Vičiūnų vandens gerinimo įrenginius stačiusios UAB „Eigesa“ darbų vadovas Vidmantas Norušas sako, kad generaliniu šio projekto rangovu bendrovė tapo neatsitiktinai.
„Esame statę vandens gerinimo įrenginius Vilniuje, kituose šalies miestuose, turime sukaupę tokių darbų patirtį. Vičiūnų vandenvietėje pastatyti vandens gerinimo įrenginiai yra uždaro tipo. Tokio tipo slėgiminio valymo įrenginiai modernesni, saugesni ir efektyvesni už atviro tipo valymo įrenginius, kur per filtrus į vandenį gali prasiskverbti ir organinė tarša“, – sako V. Norušas.
„Kadangi jau statybos metu užsakovas panoro čia įrengti daugiau koštuvų, sudarius naują sutartį, vietoje planuotų aštuonių, čia buvo įrengta dešimt koštuvų. Tai leis padidinti kokybiško vandens tiekimą piko valandomis“, – sako V. Norušas.
Dar vykdant Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių statybą bendrovė „Eigesa“ laimėjo ir tokių įrenginių statybai Kleboniškio vandenvietėje skelbtą konkursą. Kleboniškyje jau pradėti paruošiamieji darbai. Šioje vandenvietėje „Eigesa“ atliks ne tik statybos, bet ir projektavimo darbus.
Įdomu tai, kad Vičiūnų ir Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiai kiek skiriasi. Petrašiūnų yra atviro tipo, o Vičiūnų ir naujieji Kleboniškio bus slėginiai.
V. Norušo teigimu, uždaro filtrų tipo įrenginių statyba paprastesnė ir patogesnė gamybinių patalpų statybos ir įrenginių įrengimo atžvilgiu, nes gerinamas vanduo neturi atviro kontakto su patalpų oro aplinka, galimų vabzdžių atsiradimu gamybinėse patalpose iš išorės.
Prireiks poros metų
„Kauno vandenų“ technikos direktorius D. Gražys atsargiai prognozuoja, kad Kleboniškyje darbus numatoma pabaigti 2023-ųjų pradžioje. Ten bus valomas Šilainiams, Domeikavai bei visai šiaurinei miesto daliai tiekiamas vanduo.
Pabaigus šias statybas, Kauno vandens gerinimo projektai bus laikinai užbaigti.
2020 metais „Kauno vandenys“ išgavo ir vartotojams patiekė 18,06 mln. kubinių metrų vandens.
