„Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais patyrėme itin sparčią sektoriaus plėtrą. Lietuvoje turime didžiausią euro zonoje mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų institucijų skaičių. Atkreipsiu dėmesį – ne santykine, bet absoliučia prasme, ir manau, kad šiandien verta pasvarstyti, kiek valstybės pasirengimas šiai plėtrai buvo adekvatus.
Čia kalbu ne tik apie Lietuvos banką, bet ir apie kitas institucijas, kurios dalyvauja priežiūroje, reguliavime, politikos formavime“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė G.Šimkus.
Jis nurodė, kad yra patvirtintas fintech industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti planas, tačiau kyla klausimų, ar tokie kiekybiniai rodikliai kaip naujų fintech įmonių skaičius yra sektoriaus strategijos tikslas.
„Esu įsitikinęs, kad fintech strategijoje turi atsirasti tai, kaip finansinės inovacijos prisideda, kad būtų sprendžiamos rimtos mūsų šalies problemos, kaip šalies sektoriaus koncentracija, finansinių paslaugų kainos, prieinamumas“, – sakė G.Šimkus.
Jo teigimu, Lietuvos bankas dalijasi bendra nuomone su Finansų ministerija, kad fintech sektoriaus augimo prioritetinis tikslas turėtų būti konkurencijos didinimas finansų sektoriuje Lietuvoje.
„Bus suburta ekspertų grupė, kuri parengs kito etapo fintech raidos planą, atsižvelgiant į mano paminėtą prioritetinį tikslą“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina sakė, kad specializuotų bankų dalis bendrame bankų sektoriuje yra labai maža, tuo metu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuje įvyko didžiausia transformacija.
„Nuo 2016 iki 2020 metų sektorius paaugo beveik trigubai, turėjome 2016 metais 50 tokių įstaigų, 2020 metų pabaigoje turėjome jau 130“, – sakė J.Govina.
Tuo metu tarpusavio skolinimo platformų veikla irgi sparčiai auga.
„Matome, kad jos sudaro pakankamai efektyvią konkurenciją tiek finansuojant verslą, tiek gyventojus. Palyginome, kad vartojimo kreditų kaina yra ženkliai mažesnė nei greitųjų kreditų bendrovėse. Tai yra papildomas konkurencinis spaudimas ir esamiems rinkos dalyviams. O kur trūksta inovacijų ir konkurencinio spaudimo – tai yra draudimų srityje ir investavimo“, – sakė J.Govina.
Pasak J.Govinos, Lietuvos bankas, dėliodamas 4 metų veiklos strategiją, iškėlė tikslą pereiti nuo plėtros prie brandos.
„Norime, kad visi suvoktų Lietuvą ne kaip jurisdikciją, kurioje galima greitai ir paprastai gauti licenciją ir gauti, ką nori, o kad matytų ir suvoktų, kad priežiūra yra adekvati to sektoriaus augimui“, – sakė J.Govina.
