Apie tokius ketinimus užsiminė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. „Tai – politinis sprendimas, kuris ims veikti: sankcijų sąrašas ilgės, atsiras nauji paketai, įvairaus tipo eksporto ribojimai“, – radijo „Echo Moskva“ eteryje teigė M.Adomėnas.
Vis dėlto jis patikslino, kad niekas nenori Baltarusijos paversti Šiaurės Korėja.
„Tokia izoliacija niekur neveda, tik dar labiau aštrintų represijas prieš tautą, kai užvertas susisiekimas oru, uždarytas žemės transportas, baltarusiai negali netgi išvykti iš šalies“, – kalbėjo politikas.
Įvykis, kai gegužės 23-osios popietę Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, sukėlė iki šiol neregėtą rezonansą pasaulyje. Gegužės 24-osios vakarą ES šalių lyderiai paragino iš Baltarusijos skrendantiems lėktuvams uždaryti oro erdvę ir nepriimti jų šalių oro uostuose. Tuo pačiu oro vežėjams rekomenduota nebesinaudoti Baltarusijos oro erdve. Skrydžius virš šalies sustabdė „Ryanair“, KLM, „Air France“, „Finnair“, „Lufthansa“, „AirBaltic“, „Wizz Air“, „Singapore Airlines“ ir kitos.
Kam gresia nukentėti skaudžiausiai?
Nacionalinio Baltarusijos statistikos komiteto duomenimis, šalies eksporto struktūra 2020 m. atrodė taip: mašinos, įranga ir transporto priemonės sudarė 19,2 proc“ chemijos pramonės produkcija, įskaitant kaučiuką – 19,8 proc., mineraliniai produktai – 13,4 proc., juodieji, spalvotieji metalai ir jų gaminiai – 7,6 proc., maistas ir žemės ūkio produkcija – 19,7 proc., visa kita – 20,3 proc.
Gazeta.ru kalbinti ekspertai mano, kad jei ES vis dėlto apribos eksportą iš Baltarusijos, pirmiausia tai palies naftos produktus ir trąšas.
Nacionalinio energetinio saugumo fondo eksperto, Finansų universiteto vyriausiojo mokslinio bendradarbio Stanislavo Mitrachovičiaus nuomone, jei sankcijos palies naftos produktus, žala bus milžiniška. Pašnekovo teigimu, iš naftos produktų šalies biudžetas gauna dideles pajamas, nuo naftos produktų eksporto priklauso valiutos kurso stabilumas.
„Tačiau viena – pažadėti sankcijas, o kita – jas iš tiesų įvesti, – pažymėjo S.Mitrachovičius. – A.Lukašenka (Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka – red. past.) per valdymo laikotarpį nuo 1994 m. spėjo su daug kuo susipykti, tačiau nė sykio panašių priemonių nebuvo imtasi“.
Pašnekovo nuomone, jei apribos eksportą, ES rizikuos, nes taip bus pažeista tiekimo grandinė. Tai grėstų naftos produktų deficitu, kas lemtų didesnes kainas. Tačiau Rusijai, S.Mitrachovičiaus manymu, vertinant iš politinio taško, sankcijos prieš Baltarusiją gali būti naudingos.
„Jei Baltarusija turės mažiau galimybių su Europa rasti bendrą kalbą, ji neišvengiamai atsisuks į Rusiją. Galiausiai, tikėtina, bus pasirašyti kokie nors integracijos dokumentai“, – prognozavo pašnekovas.
Jei kalbėtume apie bendradarbiavimą su Rusija, tai šįmet realizuojamos sutartys tarp Baltarusijos tiekėjų ir Rusijos krovos įmonių išsiunčiant Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose pagamintus naftos produktus. Taip nurodė Aukštosios koporatyvinio valdymo mokyklos tarptautinės komercijos katedros docentė Tamara Safonova. Ji teigė, kad naftos krovinių nukreipimas iš Klaipėdos uostų į Rusiją įvyko pačiu laiku.
Sudėjus naftos produktų ir kalio trąšų eksportą – tai jau beveik pusė viso Baltarusijos eksporto. Taip skaičiuoja vyresnysis analitikas iš finansų bendrovės „Alpari Evrazija“ Vadimas Josubas.
Kalio trąšų pagrindinės rinkos: Kinija, Indija, Brazilija. Europai jų tenka palyginti nedidelė dalis. Tačiau visai kas kita, jei kalbėsime apie naftos produktus. Daugiausia jų pasiekia Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę – faktiškai tose šalyse registruotus prekeivius naftos didmena.
„Tačiau kalbant apie kalio trąšas reikia pasakyti, kad nors jų pirkėjų Europoje nedaug, tačiau daugiausia trąšos eksportuojamos per Baltijos uostus. Vadinasi, kalbama ne šiaip apie draudimą pirkti, o apie tranzito draudimą – tokios priemonės būtų išskirtinai skausmingos“, – pastebėjo analitikas.
Jo manymu, iš tokios situacijos gali išlošti konkurentai Rusijoje, kad ir „Uralkalij“. Kita vertus, jei bus keičiama baltarusiškų trąšų eksporto logistika, ypač jei pabandytų jas nukreipti į Rusijos uostus Baltijos jūroje, tam reikės didžiulių investicijų ir atitinkamų uostų pajėgumų – šiandien jų paprasčiausiai gali nebūti.
Jei vertinsime metalurgijos pramonę, greičiausiai apčiuopiamų jos eksporto apimčių į Europą nėra. Specialisto manymu, čia logiškiausia būtų kalbėti tik apie nišines sritis.
Automobilių pramonės nepriklausomas konsultantas Sergejus Burgazlijevas svarstė: vargu ar rimtų padarinių ES sankcijos turės MAZ gamyklos produkcijai. Jei šios gamyklos mašinos ir eksportuojamos į ES, apimtis galima skaičiuoti dešimtimis vienetų. S.Burgazlijevas atkreipė dėmesį, kad ES pati turi šešias stambias sunkvežimių gamyklas. O MAZ svarbiausia rinka – vis dėlto Rusija, buvusios socialistinio lagerio šalys, išskyrus Baltijos valstybes ir Moldaviją.
Pašnekovo vertinimu, MAZ gamina kokybiškus autobusus, tačiau vėlgi – Europa turi savų gamintojų.
Politologas iš Baltarusijos Dmitrijus Bolkunecas teigia, kad sunku pasakyti, ar ES gali iš tiesų įvesti tokias sankcijas. Tačiau, jo nuomone, jei jau Lietuva apie tai prakalbo, tikėtina, kad toks klausimas svarstomas.
Politologo manymu, Baltarusijos eksportas būtų stipriai apkarpytas net jei sankcijas įvestų tik Vilnius – per Klaipėdos uostą perkraunama apie 90 proc. visos „Belaruskalij“ produkcijos. „Tai lems, kad A.Lukašenka praras pajamas, beje, dideles pajamas. Panašiai 1,5-2 mlrd. JAV dolerių“, – skaičiavo D.Bolkunecas.
O tai, jo žodžiais tariant, Baltarusijoje gali sukelti rimtą krizę. Ypač tai pajustų pati „Belaruskalij“, kurioje dirba 16 tūkst. žmonių.
Baltarusijos naftos chemijos įmonių asociacija „Belneftehim“, „Belaruskalij“, Baltarusijos metalurgijos gamykla, sunkvežimių BelAZ gamykla ir Minsko traktorių gamykla į gazeta.ru klausimus neatsakė.
