Tai, kas vyksta su kaimynais, neduoda ramybės: vardija galimas pasekmes Lietuvai dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos

Po Aliaksandro Lukašenkos akibrokšto, kai Minske buvo nutupdytas keleivinis lėktuvas, Europa prakalbo apie sankcijas Baltarusijai. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad sankcijos Baltarusijai neturėtų stipriai paveikti Lietuvos ekonomikos. V.Janulevičius taip pat sukritikavo valdžios poziciją verslo atžvilgiu ir pakomentavo incidentą, kai už subsidijas buvo įsigyti prabangūs automobiliai.

Rusija ir Baltarusija prakalbo apie dvišalę integraciją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusija ir Baltarusija prakalbo apie dvišalę integraciją.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Sankcijos Baltarusiai Lietuvos ekonomikos stipriai paveikti neturėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Sankcijos Baltarusiai Lietuvos ekonomikos stipriai paveikti neturėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius įžvelgia žmonių ir verslo kiršinimą.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius įžvelgia žmonių ir verslo kiršinimą.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai, ekonomistų teigimu, nėra stiprūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai, ekonomistų teigimu, nėra stiprūs.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 1, 2021, 2:25 PM, atnaujinta Jun 1, 2021, 2:27 PM

– Po to, kai Baltarusijoje buvo nutupdytas keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, suimtas Ramanas Pratasevičius, buvo mąstoma, kas bus toliau – nuo aviacinės iki ekonominės blokados. Praėjusį savaitgalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su A.Lukašenka. Tarp aptartų temų buvo ir valstybių integracija. Kaip jūs vertinate tai, kas vyksta?

– Kas yra susiję su kaimynine šalimi, ramybės neduoda. Atlikti žingsniai neramina ne tik verslą, bet ir visą šalį.

– O ką mums gali reikšti Rusijos ir Baltarusijos integracija? Kokias pasekmes tai gali turėti?

– Tai reiškia, kad Rusijos armija gali atsidurti arčiau mūsų sienų. Tos šalys labai panašios, todėl didelių pasikeitimų nereikia tikėtis. Lietuviai dirba ir Rusijoje, ir Baltarusijoje. Didelių pokyčių šiuo atveju neatsitiktų. Tik geopolitika būtų keblesnė.

– Putinui naudingas toks Lukašenka ar jo reikėtų greičiau atsikratyti?

– Anksčiau ar vėliau reikėtų padaryti pokyčius, nes Baltarusijoje žmonių požiūris į Rusiją keičiasi. Turiu ne vieną kolegą, dirbantį ir Lietuvoje ir Baltarusijoje, kurie tikėjosi, kad taikus žingsnis bus žengtas anksčiau. Kad bus surastas kandidatas, kuris atitiktų ir Rytų, ir Vakarų lūkesčius. O gal net už Atlanto. Visi tikėjosi, kad Rusija bus neutrali šalis, su kuria būtų galima prekiauti. Tačiau A.Lukašenka išsilaikė ir, matyt, dar kurį laiką laikysis.

– O ką mūsų verslas mano apie tolimesnius santykius su Baltarusija? Yra juk ir vežėjai, ir tranzitas, ir „Lietuvos geležinkeliai“? Lietuvos ekonomistai mano, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai nėra stiprūs, todėl sankcijos mūsų ekonomikos pernelyg nepaveiktų. Ar sutinkate?

– Nebus tokio poveikio, kokį sukėlė 2008 metų arba koronaviruso krizė, tačiau Baltarusija yra svarbi Lietuvos prekybinė partnerė.

Būtų logiška, kad A.Lukašenka matytų grėsmes, kurios kyla praradus ryšius su mumis. Čia dar klausimas, kam būtų blogiau. Kas yra susiję su uosto krova, taip, tie skaičiai yra nemaži. Aišku, girdime ir kitą pusę, kalbančią iš už Atlanto, kuri sako, kad jei būtų įvestos sankcijos trąšoms, režimas ilgai neišsilaikytų. Klausimas, kaip visa tai bus. Be abejo, tai atsilieps Lietuvos ekonomikai.

– Pasirinkime tarp demokratijos ir ekonomikos: jūs rinktumėtės demokratiją?

– Ten yra daug dirbančių lietuvių, kurie sako, kad laimėjus demokratijai, santykiai su Lietuva būtų geresni. Jei Baltarusija tektų didžiosios kaimynės įtakai, viskas vyktų per Rusijos uostus. Tai yra ekonomiškai nenaudinga ir labai brangu, todėl nežinia, kiek jie taip išsilaikytų. Tiesiausiais kelias baltarusiams yra per Lietuvą. Jei būtų įvestos sankcijos, tragedijos Lietuvai nebūtų. Bet mes norime turėti tranzitą su Azija, einantį per Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną į Europą ir Skandinavijos šalis, iš kurio Lietuva uždirba. Be to, konteineriniai pervežimai pabrango 5–6 kartus, todėl geležinkelių pervežimas yra svarbus Lietuvai ir kitoms šalims.

– Jeigu vadovautumės ekonomine logika, staigių ir netikėtų judesių neturėtų būti, bet jei bus sankcijos, visko gali būti, todėl Lietuvos verslai turi būti pasiruošę, tiesa?

– Taip. Veiksniai gali būti įvairūs. Ekonominė logika sako, kad viskas turi būti taip, kaip yra. Politika su ekonomika dažnai prasilenkia, bet tada ekonomika nebūna tvari. Prieš 30 metų mes tai praėjome ir žinome, kad tokie dalykai trunka neilgai.

– Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2020 – 2021 m. 148 Lietuvos įmonės, gavusios subsidijas, nusipirko prabangių automobilių. Valstybės vadovai tai įvertino kaip „cinizmo viršūnę“. Jūs sutinkate su tokiu vertinimu ar turite savąjį?

– Tai nepuošia verslo, tačiau kas yra 148 įmonės palyginti su 12 tūkst. Lietuvos įmonių? Tai yra vienas procentas. Kalbėdami apie verslą esame linkę generalizuoti ir tą vieną procentą įmonių prilyginti visam verslui. Kodėl tada nesakome, kad visi politikai yra tokie ar anokie? Kodėl taip nekalbame apie darbuotojus? Juk 30 proc. dabartinių bedarbių, VMI duomenimis, turi darbą už tiesiogines pajamas ir nemoka mokesčių. Neteisinga taip kalbėti apie visą verslą. Gal tada prisiminkime, kas suneša pinigus, kurios valstybė padalina įvairiems socialiai atsakingiems projektams? Verslas. Politiškai labai patrauklu taip kalbėti apie verslą, nes vieni neva yra blogi, todėl turi dirbti ir nešti pinigus, o kiti – geri, todėl ima ir dalija.

– Gal tada būtų geras pasiūlymas viešinti taip pasielgusias įmones? Galbūt tai padėtų išsaugoti bendrąją verslo reputaciją?

– Jei įsigyti automobiliai išties buvo prabangūs ir pirkti iš paramos lėšų, taip. Bet pirma reikėtų įsitikinti ir įsigilinti, ar viskas yra tikrai taip, kaip sakoma, nes dalis į automobilius pirkusių sąrašą įtrauktų įmonių paramos net negavo.

– Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tokią veiklą uždrausti įstatymu. Ar, jūsų nuomone, tai įmanoma?

– Kas yra prabangus automobilis? Daugelis mikroautobusų dabar kainuoja 50 tūkst. eurų. Manau, kad 100 tūkst. eurų siekiantis automobilis yra laikytinas prabangiu. Jei tikrai už paramą buvo nusipirktas prabangus automobilis, tada tai galima drausti įstatymu, tačiau vis tiek yra svarbu pasitikrinti, nes galima iššaukti ir atvirkštinę reakciją. Jei nepatikrinta informacija pateiktų į spaudą, verslas gali eiti ir teisminiu keliu.

– Jūs manote, kad čia gali būti žmonių kiršinimas prieš verslą?

– Taip. Vietoje to, kad susitelktume, esame kiršinami. Viešumoje skamba, kad verslas tiek daug gavo, o jam vis dar maža. Tačiau stambusis verslas, kuris net negavo paramos, ištraukė mus iš krizės.

– Inga Ruginienė sakė, kad tokiam precedentui pavadinti nėra žodžių. Jos teigimu, kai kuriose brangius automobilius pirkusiose įmonėse atlyginimų mediana tesiekia 700 eur. Jei tai tiesa, ar jus tai šokiruotų?

– Vadinasi, galimai yra šešėlis. Reikėtų kalbėti ir apie darbuotojus, kurie gauna pašalpas, dirba privačiai statybose. Kas įrenginėja tuos naujus butus? Kas perka juos už grynus pinigus? Visas krūvis tenka legaliems darbdaviams, kurie sumoka mokesčius. Turime pusantro milijono dirbančiųjų, 700 tūkst. dirbančių privačiame sektoriuje, 400 tūkst. – viešajame sektoriuje ir 250 tūkst. bedarbių. Kiek privatus verslas – tie 700 tūkst. – gali tempti visus 2,5 mln.?

– Kokia yra situacija dėl valdžios ir verslo ginčų dėl pelno mokesčio mažinimo? Kaip suprantu, kompromiso nerandate?

– Kalba eina ne apie mažinimą. Jei savininkai išsimoka sau pinigus, jie sumoka didesnį pelno mokestį. Jei pinigai lieka įmonėje ir yra skirti į investicijoms ir technologinę plėtrą, mes norime, kad verslas galėtų sukaupti pinigus, kuriuos galėtų investuoti.

Kalbama apie reinvesticijas, kurios Lietuvoje buvo sėkmingai taikomos iki 2002 m. Mes esame vienintelė šalis tarp Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kuri šito įstatymo neturi. Jei šito įstatymo neturėsime, užsienio investicijos mus tikrai aplenks. Siūlome žiūrėti, kas dedasi pas kaimynus, suvienodinti įstatyminę bazę, kad nenukentėtų biudžetas.

Dabartiniai pasisakymai apie tai, kiek verslas gavo, ateityje bus nukreipti parodyti, kodėl neiname iki nulinio reinvesticinio pelno. Nes neva visas verslas naudoja pinigus prabangiems automobiliams ir jam jokios paramos nereikia.

– Jūs manote, kad neatsitiktinai ši istorija buvo išmesta būtent dabar? Tam, kad sugniuždytų jūsų norus dėl pelno mokesčio?

– Mes girdėjome kai kurių politinių asmenų pasisakymus, tad, manau, kad neatsitiktinai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.