„Dėl paramos verslui labai svarbu, kad, matydami atsigaunančią ekonomiką, imamės sprendimų eiti nuo žuvies prie meškerės principo – mažėja subsidijos ir įvedama PVM lengvata, kurią norint gauti, reikės dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad atsižvelgiant į situaciją Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, biudžete teks papildomai numatyti lėšų sienų apsaugai.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas prognozavo, kad nuo koronaviruso krizės valdymo tikslų ir ekonomikos suvaldymo darbotvarkės teks pereiti prie „tikslių investicijų“.
„Vietoje prastovų ir subsidijų (...) turėsime tiksliai investuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų, o pridėtinė vertė didėtų“, – teigė jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius įspėjo, kad struktūrinis fiskalinis deficitą išaugo iki 7,7 proc. BVP, tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad savivaldai perkelta dalis centrinės valdžios naštos.
Biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,7 mln. eurų (4,6 proc.). Papildomos lėšos reikalingos koronaviruso krizės padariniams švelninti, sveikatos ir socialinei apsaugai, naujai paramai verslui bei gyventojams.
Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų kompensuoti ligos išmokas, padidėjusias dėl pandemijos. Papildomai medikams norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų dar 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.
Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų. Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad biudžetas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.
Tuo tarpu Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas įspėja, kad valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius.
Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).
Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įvairioms reikmėms papildomai numatyti dar apie 35 mln. eurų. Beveik 21 mln. eurų siūloma rasti siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO ir padidinant gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei spręsti dėl papildomų 14,46 mln. eurų savivaldybėms.
Be to, 27 tūkst. eurų siūloma rasti Lietuvos šaulių sąjungai nuo liepos įdarbinti tris žmones ir taip stiprinti jos dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose, o iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų siūloma numatyti lėšų Lietuvos socialinių mokslų centrui.
Komitetas jau anksčiau pranešė siūlantis pelno mokesčio lengvatą dėl nuostolių perkėlimo svarstyti rudenį.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei tikslinti, atsižvelgiant į Seimo pastabas. Antras svarstymas numatytas birželio 17-ąją, o priėmimas – birželio 22-ąją.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama, o projektas grįžta į Vyriausybę, kuri vertins Seimo siūlymus dėl papildomo finansavimo.
Grąžino tobulinti Vyriausybei
Seimas po pirmojo svarstymo grąžino Vyriausybei tobulinti 2021 m. valstybės biudžeto keitimo projektą, kuriame didžioji dalis lėšų numatyta koronaviruso pandemijos sukeltiems neigiamiems padariniams valdyti.
Pagrindiniu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei, tobulinant valstybės biudžeto keitimo projektą, padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymas. Pasak Seimo komiteto vadovo Mykolo Majausko, tam prireiks papildomai apie 20 mln. eurų.
Komitetas siūlo spręsti dėl 14,46 mln. eurų skyrimo savivaldybėms, kad savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms finansuoti 2021 m. palyginus su 2020 m. nemažėtų.
Perskirstant Krašto apsaugos ministerijos asignavimus taip pat pasiūlyta skirti 27 tūkst. eurų Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) trims papildomiems etatams įsteigti ir išlaikyti nuo liepos 1 d., kurie reikalingi stiprinant LŠS dalyvavimą pilietinio patriotinio ugdymo programose, perskirstyti lėšas Lietuvos socialinių mokslų centrui iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) asignavimų funkcijoms, kurios teisės aktais pavestos vykdyti ir atitinka ŽŪM vykdomų programų įgyvendinimą.
Antrasis valstybės biudžeto keitimo projekto svarstymas Seimo posėdyje numatomas birželio 17 d., priėmimas – birželio 22 d.
Patikslintas biudžeto projektas parengtas, siekiant finansuoti naujai išryškėjusius ir ilgiau nei planuota trunkančius poreikius bei priemones, susijusias su COVID-19 padarinių mažinimu. Taip pat patobulintame projekte atsižvelgiama į „Naujos kartos Lietuva“ plano numatomas investicijas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei kitus finansinius valstybės ir jos gyventojų poreikius.
Pagal svarstomą projektą, tikslinamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarytų 11 mlrd. 824,4 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 16 mlrd. 573,1 mln. eurų (asignavimai viršytų pajamas 4 mlrd. 748,7 mln. eurų).
Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,7 mln. eurų (4,6 proc.). 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas didės 1,4 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys 8,4 proc. BVP.
Papildomos lėšos numatomos koronaviruso padariniams valdyti ir švelninti, sveikatos ir socialinei apsaugai, naujai paramai verslui bei pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Pagal Seimo statutą, biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti valstybės biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir tvirtinamas. Keičiant valstybės biudžetą, gali būti nesilaikoma dalies nustatytų terminų. Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.
