Ypatingą dėmesį Klaipėdos uostas kreipia į Lenkiją – konkurentai vystosi nepaprastai sparčiai (27)

Klaipėdos uostas nuo pat veiklos pradžios turėjo ir gerų dienų, ir blogesnio laiko. Klaipėdos vieta ir Danės upės žiotys – ideali vieta uostui. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezultatai puikūs, tačiau įmonė jaučia labai didelę konkurenciją iš aplinkinių uostų, kurie taip pat nori gerų rezultatų. Jie vystosi nepaprastai sparčiai, meta dideles lėšas, plėtoja naujas teritorijas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad ypatingą dėmesį turime sutelkti į Lenkijos uostus.

Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Latakas.<br>KVJUD nuotr.
A.Latakas.<br>KVJUD nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 6:29 PM, atnaujinta Jun 10, 2021, 6:29 PM

Šiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija mini 30-ies metų veiklos jubiliejų. Uostamiesčio gyventojai dar atsimena laikus, kai centrinė miesto dalis kvepėdavo žuvimi, nes ten būdavo kraunami žuvų miltai.

„Uostas vystėsi dalimis: buvo žvejybos uostas, atsirado prekybos uostas, naftos bazė, uoste netgi buvo įkurtas kolūkis, buvo kraunama įvairių krovinių.

Reikia paminėti, kad tik 1955 m. uostas buvo atstatytas į prieškarinį laiką, tačiau vėliau kūrėsi įvairių ministerijų, kurios įkūrė savo kontoras, per uostą ėjo labai daug krovinių į visą Sovietų sąjungą, ypač – tranzitinių krovinių. Taip pat – ir žuvies miltai. Žuvies miltų krova baigėsi apie 2014 m. – tuo metu šio produkto krovos dar pasitaikydavo epizodiškai. Jei su žuvies miltais dirbęs dokininkas ateidavo į valgyklą, ten daugiau niekas nebevalgydavo, nes kvapas tikrai specifinis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ prisiminė A.Latakas.

Anot jo, sunkiausias etapas uostui buvo po karo. Klaipėdos uostas galėjo ir nebūti komercinis uostas, mat tada nuspręsta, kad jis turi būti Baltijos karinio laivyno baze.

Kitas sudėtingas metas – 90-ieji, kai keitėsi politinė santvarka, ekonominė sistema iš planinės – į rinkos. Tuo metu uostas buvo suskaidytas į daugybę uostų: žvejybos, prekybos, naftos bazę ir t.t. Kiekvienas jų turėjo savo tvarką, savo žemę, kapitoną, savo rinkliavas. Valstybinis prekybos uostas tais laikais apie 50 proc. visų pajamų uždirbdavo iš rinkliavų.

1991 m. kaip skėtinė organizacija įkurta uosto direkcija, kuri turėjo pasirinkti valdymo modelį. Nutarta, kad reikia eiti tokiu keliu, kai visą teritoriją patikėjimo teise valdo viena bendrovė, o visas turtas priklauso valstybei. Bendrovė turi išsilaikyti ir duoti grąžą valstybei iš žemės nuomos, iš rinkliavų.

Kalbėdamas apie dabartinius planus, A.Latakas minėjo pobangolaužių gilinimą iki 17 metrų. Tai leistų į uostą atplaukti 400 m ilgio ir 60 m pločio laivams – didžiausiems, galintiems plaukioti Baltijos jūroje. Šių metų rudenį tikimasi pasiekti 15 m gylį.

„Šito reikia, nes matant, kad sausumos krovinių kiekis ribotas, veikiamas politinių, ekonominių dalykų, reikia daug dėmesio skirti jūrinei daliai. Mūsų tikslas – kad Klaipėda taptų sankaupos uostu. Dydžiu negalime lygintis su Roterdamu (Nyderlandai), Antverpenu (Belgija), kur atplaukia okeaniniai laivai, kurie galėtų ateiti ir į Klaipėdą, nusikrauna dalį krovinio, o konteineriai išvežiojami nedideliais laivais. Tai – mūsų vizija ir mums reikia gylio“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Dar vienas projektas – pietinės uosto dalies išvystymas. Tai – 80 ha teritorija. Anot pašnekovo, dabar vertinama, kas geriausiai atitiktų poreikius. Dirbama su keturiais pasiūlymais.

„Uostas šiandien nebėra būtinai matuojamas krovinių kiekiu. Tai svarbiausias rodiklis, tačiau labai svarbi kita pridėtinė vertė, per kurią galima gauti grąžą. Plačiai kalbame apie vėjo jėgainių įrengimą, vėjo jėgainių aptarnavimą, surinkimą – tai galėtų būti pietinėje pusėje.

Pietinės dalies išvystymo projekte numatytas mažųjų laivelių uostelis. Dėl tam tikrų dalykų reikia įrengti pietinius vartus, ten atsirastų nedidelė rekreacinė zona. Laiveliams labai trūksta vietų Klaipėdoje ir aplink ją“, – apie planus kalbėjo A.Latakas.

Pasak jo, optimistiniais vertinimais, apie 2027 m. turėtų būti labai realūs šios teritorijos kontūrai.

Kaip teigė uosto vadovas, Latvijos, Estijos uostai krovinių kiekiu Klaipėdai kol kas ant kulnų nelipa, bet tai – laikina, nes toks Klaipėdos uosto atotrūkis verčia juos mobilizuotis.

„Klaipėdos uosto stiprybė – pasirinkta kryptis į uosto parametrų, infrastruktūros gerinimą. Uosto naudotojai – 14 krovos įmonių – nepaprastai daug investuoja, atsižvelgdamos į rinkos poreikius.

Be to, Klaipėdos uoste diversifikuoti kroviniai. Tai – vienas sėkmės dalykų“, – sakė A.Latakas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.