Išvirkščias pandemijos švarkas. Kas maitins biudžetą, jei skolos pražudys įmones?

Lietuvos finansiniai reikalai geresni, nei atrodė metų pradžioje ar juolab baigiantis 2020-iesiems. Todėl Vyriausybė teikia Seimui patikslintą šių metų biudžetą, kuriame projektuojamos ir kur kas didesnės pajamos, ir didesnis kai kurių sričių finansavimas.

Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> M.Patašiaus nuotr.
Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> M.Patašiaus nuotr.
Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 22, 2021, 10:07 AM, atnaujinta Jun 22, 2021, 10:07 AM

Tikimasi, kad įplaukų šįmet bus gauta 613,1 mln. eurų daugiau, nei numatyta praėjusių metų pabaigoje priimtame Biudžeto įstatyme.

Kadangi toliau auga atlyginimai, o nedarbo lygis nebedidėja, vien gyventojų pajamų mokesčio ketinama papildomai surinkti 232,2 mln. eurų.

Dalis šių pinigų nukeliauja savivaldybėms, tad pastarųjų finansavimas, palyginti su ankstesniu planu, išaugs 141 mln. eurų.

Akcizų pajamų laukiama 30,2 proc. daugiau, nei planuota, dividendų iš valstybinių kompanijų – 24,9 mln. eurų daugiau. O pridėtinės vertės mokesčio tikimasi surinkti net 382,4 mln. eurų daugiau – dėl augančio vartojimo ir atidėtų mokesčių.

Tiesa, šiuo atveju slypi nemenkas pavojus, kad, paskelbus karantino pabaigą ir atsiradus prievolei susimokėti skolas valstybei, kai kurios įmonės to neišgalės padaryti ir dalis jų galbūt net turės skelbti bankrotą, todėl šie skaičiai gali atrodyti šiek tiek optimistiniai.

Vis dėlto valdantieji tikisi, kad šalies biudžeto deficitas, kuris pagal balandį paskelbtus skaičiavimus turėjo siekti net 8,4 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), bus gerokai mažesnis – 6,9 proc. BVP.

Mat patobulintame biudžeto projekte papildomų pajamų numatyta gerokai daugiau nei naujų išlaidų, kurios augs tik 53,5 mln. eurų.

Didžioji dalis papildomų pinigų turėtų atitekti Krašto apsaugos ministerijai (20,7 mln. eurų), dar 14,4 mln. eurų bus skirta valstybės sienos su Baltarusija apsaugai. Tiesa, ar esant tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui tokios sumos tikrai pakaks, galima ir suabejoti.

Seime valdantieji kažin ar turės didelių bėdų tvirtinant patikslintą biudžetą.

Tačiau uždelsto veikimo bomba gali suveikti Prezidentūroje. Mat šalies vadovas G.Nausėda pateikė pasiūlymą nuo šių metų liepos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 50 eurų – iki 450 eurų.

Prezidentūros aiškinimu, augant infliacijai (gegužę metinis kainų kilimas jau siekė seniai matytus 3,5 proc.) ir nuo liepos gerokai didėjant elektros ir dujų kainoms, didesnis NPD padėtų amortizuoti pajamų nelygybės ir kainų didėjimo neigiamą poveikį mažiausiai uždirbantiems gyventojams.

Sunku būtų su tuo nesutikti, tačiau tokius siūlymus neabejotinai buvo galima pateikti ir šiek tiek anksčiau, iš anksto suderinus su Vyriausybe.

Bet ne paslaptis, kad G.Nausėdos komandos santykiai su valdančiaisiais kuris laikas yra gana įtempti. Todėl nieko nuostabaus, kad finansų ministrė G.Skaistė projektą dėl NPD didinimo atmetė pareiškusi, jog 78 mln. eurų biudžeto įplaukų netektis, kuri susidarytų tokį projektą įgyvendinus, nėra suplanuota.

Turint galvoje prezidento ambicijas toks valdančiųjų priešgyniavimas gali tapti dingstimi vetuoti patį patikslinto biudžeto įstatymą, jei jis bus priimtas Seime.

Vis dėlto valdančioji koalicija žvelgia ne tik į šiuos metus, bet ir į ateitį. Užsiminta, kad kitąmet šalies biudžeto deficitas jau galėtų siekti tik 3,5 proc. BVP.

Pagrindo tokiam optimizmui yra. Juk per keturis 2021-ųjų mėnesius valstybės biudžetas gavo per 3 mlrd. eurų pajamų, o tai net 21,9 proc. (552,9 mln. eurų) daugiau nei prieš metus.

Turint galvoje karantino įtaką, tokį rezultatą galima laikyti neprastu.

Negana to, nuo kitų metų laukiama ir papildomų įplaukų iš didėsiančių akcizų. Vyriausybė jau patvirtino trimetį šių mokesčių didinimo planą.

Siūloma akcizo mokestį vynui didinti 8,5 proc. kasmet, stipriesiems gėrimams – 6,8 proc., alui – 10 proc. Tradicinėms cigaretėms tarifas augtų po 6–7 proc. kiekvienais metais, o kaitinamajam tabakui – net po 32 proc.

Pastarasis sprendimas sukėlė bene daugiausia diskusijų, nes kaitinamasis tabakas, daugelyje pasaulio šalių pripažintas sveikatai mažiau kenkiančia alternatyva nei įprasti rūkalai, taptų netgi brangesnis už cigaretes.

Todėl kai kas ėmė spėlioti, kad Vyriausybėje galėjo padirbėti rūkalų gamintojams atstovaujantys lobistai.

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir finansų viceministrė R.Bilkšytė, viešai pareiškusi, kad niekur kitur kaitinamojo tabako rinka neauga taip sparčiai, kaip Lietuvoje, o pas mus neva „yra gamykla ir esame bandymų poligonas“.

Tačiau politike tapusi mokesčių ekspertė, švelniai tariant, šiek tiek suklydo – Lietuvoje tėra tradicinių cigarečių fabrikas, o naujoviški produktai gaminami užsienyje.

Kad ir kaip būtų, jeigu bus patvirtintas toks akcizų didinimo planas, per artimiausius trejus metus tikimasi papildomai surinkti daugiau nei 104 mln. eurų, o vien kitais metais – apie 29 mln. eurų. Tačiau tokie gražūs skaičiai gali būti pakoreguoti kontrabandos (daugiausia – rūkalų), kuri auga sulig kiekvienais metais, sąskaita.

Žodžiu, kol kas valdančiųjų skaičiavimai tiek dėl šių metų patikslinto biudžeto, tiek dėl tolesnio pajamų augimo pagrindo turi, tačiau atsižvelgta ne į visus veiksnius.

O tai gali tapti ne vienu pagaliu, pristabdysiančiu smagiai riedantį vežimą, kokį įsivaizduoja Vyriausybė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.