Nuostoliai – apie 20 mln. eurų per metus
„20 proc. pervežamų trąšų yra 2,5 mln. tonų, taip pat reikėtų pridėti ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų, kuriuos įvestos sankcijos irgi veikia. Vadinasi, iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ neteks apie 20 mln. eurų pajamų per metus: 14 mln. eurų už trąšas bei 4–5 mln. eurų už naftos gabenimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė „Lietuvo geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Anot jo, dar penktadienį nebuvo gauta informacijos apie tai, kad artimiausiam laikotarpiui suplanuoti kroviniai būtų nebevežami, tačiau tai vis tiek įvyks.
„Jeigu 2,5 mln. tonų kalio trąšų nebebus vežamos per Lietuvą, o nebus vežamos ir per ES šalis, gamintojas ieškos kitų būdų, kaip jas pergabenti, o tam liks tik Rusijos uostai“, – teigė atstovas.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad sankcijos galioja tik po birželio 25 d. sudaromoms sutartims.
„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ galioja iki 2023 m. Visgi nėra aišku, ar kroviniai per Lietuvą bus vežami iki pat tų metų pabaigos.
„Logistikos grandinėje dalyvauja ir daugiau grandinių: uosto kompanijos, pirkėjai, pardavėjai, kiti terminalai Europoje. Jei kurių nors iš jų sutartys yra trumpesnės ir jeigu bent viena grandinė nutrūks, krovinius nustos vežti anksčiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ situaciją aiškino M.Bartuška.
Kiekvienos trąšos yra sužymėtos kodais, o numatytos sankcijos galioja tik tam tikroms trąšoms. Tad, kaip sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, dalis trąšų galės ir toliau būti sėkmingai vežamos, jei nebus įvesta naujų sankcijų.
Brangus politinis sprendimas
Nors tikriausiai kiekvienas verslininkas ieško būdų, kaip veiklą vykdyti efektyviau ir pigiau, Baltarusijos atvejis nėra toks. Tai – visiškai politinis sprendimas.
„Klaipėda ir Lietuva – vienas efektyviausių koridorių. Rasti ekonomiškesnį tikriausiai būtų sunku. Tačiau politikoje kartais reikalus sprendžia ne tik kaina.
Pakeitimai dėl Baltarusijos naftos produktų pervežimo įvyko labai greitai. Apie 2 mln. tonų naftos produktų visada buvo vežami per Baltijos uostus, Klaipėdą, o šiemet nuo vasario į Klaipėdą nebekeliauja nė viena tona.
Naftos produktai dabar vežami į Rusijos uostus. Tai brangesnis maršrutas, bet, matyt, kitos sritys yra kompensuojamos. Politikoje egzistuoja tarpsektoriniai susitarimai. Bet ką mes galime žinoti, kokiais būdais ir kaip ten kompensuojama“, – svarstė M.Bartuška.
Jau ieško, kaip kompensuoti nuostolius
M.Dubauskas patikino, kad LTG grupė seniai Baltarusijos rinką laikė rizikinga, todėl verslą pradėta diversifikuoti jau anksčiau. Dvi dukterinės bendrovės jau įsteigtos Lenkijoje bei Ukrainoje.
„Tai tik pirmieji žingsniai, tad per savaitę ar net metus nepavyks kompensuoti tų krovinių ir pajamų, kurios buvo uždirbamos Baltarusijoje. Ilgalaikiai santykiai buvo nusistovėję ir persiorientuoti per dieną neįmanoma.
Reikia paminėti ir tai, kad artimiausiu metu bus atidarytas Kauno intermodalinis terminalas, kuris prijungtas prie europinės „Rail Baltica“ vėžės. Jis suteikia tiesioginę jungtį su Vakarų rinkomis ir jau šiais metais bus pradėti reguliarūs puspriekabių vežimai iš Vakarų Europos į Kauną ir iš Kauno į Vakarų Europą“, – apie mažinamą priklausomybę nuo Baltarusijos krovinių pasakojo M.Dubauskas.
Vis dar daug krovinių Lietuvoje transportuojami automobiliais, vilkikais. Pasak M.Bartuškos, jei bent dalis tų krovinių būtų imti transportuoti geležinkeliais, tai irgi padėtų bent šiek tiek kompensuoti praradimus.
Dar viena galimybė – veiklos optimizavimas. „Prieš ketverius metus turėjome apie 12 tūkst. darbuotojų, dabar – 8 tūkst. darbuotojų. Apie 40 mln. eurų padėjo sutaupyti ir tai, kad remontus darėme patys, o ne subrangovai. Tokie sutaupymai leidžia kompensuoti praradimus“, – įvardijo M.Bartuška.
Jis neatmetė ir valstybės paramos galimybės.
„Jei viešoji infrastruktūra taps nuostolinga, tą nuostolio dalį gali kompensuoti valstybė, kad transporto sektorius būtų konkurencingas ir nereikėtų visos naštos perkelti Lietuvos verslininkams.
Kitaip reikėtų reikšmingai padidinti tarifus. Jei negautume 10 mln. eurų paramos iš valstybės, tuos 10 mln. eurų reikėtų perkelti verslui. Verslams tai taptų išgyvenimo klausimu“, – sakė įmonės vadovas.
Nors įvardinti, kiek šios veiklos kompensuos dėl sankcijų patirtus nuostolius, dar sudėtinga, M.Bartuška patikino, kad dabartinis sankcijų paketas nėra toks didelis, jog situacijos suvaldyti nepavyktų.
Vis dėlto jis pripažino, kad ruošiamasi ir blogiausiam scenarijui – jei Baltarusijos krovinių visai neliktų.
