Apskaičiuota, kad praėjusiais metais visi planetos bitkoinų kasėjai sunaudojo tiek energijos, kiek užtektų vienai didžiausių pasaulio valstybių – Argentinai. Todėl kai kur ir toliau kūrenamos atmosferą teršiančios akmens anglių elektrinės.
Tenka rizikuoti gyvybe
Pavadinimas „bitkoinų kasyklos“ daug kam iki šiol tebuvo alegorinis. Anokia čia kasykla, juk tai – tiesiog galybė kompiuterinių plokščių, generuojančių naujus kriptovaliutos blokus.
Tačiau dėl bitkoinų tenka padirbėti ir tikriesiems kalnakasiams. Jie leidžiasi po žeme ir rizikuoja savo gyvybe – tai parodė balandžio pradžioje įvykusi nelaimė akmens anglių kasykloje Fengjano rajone, esančiame Vakarų Kinijos Sindziango provincijoje.
21 kalnakasys buvo išgelbėtas iš užlietų tunelių. Bet saugumui patikrinti valdžia iš karto kasyklos dar neuždarė. Tačiau dėl anglių trūkumo buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas Hutubi apskrityje. O tai turėjo pasekmių, tegu ir neilgalaikių, visai kriptovaliutų rinkai, rašo „Manager-Magazin.de“.
Spaudžia net ir Pekinas
Kembridžo universiteto duomenimis, daug energijos ryjantis bitkoinų kasimas daugiausia vyksta būtent Kinijoje – čia sugeneruojama iki 70 proc. naujų kriptovaliutos blokų.
Didžioji dalis – Sindziango provincijoje, kurioje, pasak kai kurių pranešimų, šimtus tūkstančių, o gal net milijonus uigūrų – musulmonų mažumos atstovų – Kinija uždarė į perauklėjimo stovyklas. Užtat Sindziango provincijoje apstu pigios elektros energijos, kuri gaminama iš akmens anglių.
Vidinė Monglija (mongolų autonominis regionas Šiaurės ir Rytų Kinijoje) – kita akmens anglis išgaunanti provincija – paprašė kriptovaliutos kasėjų nutraukti savo veiklą iki balandžio pabaigos.
Tiesa, provincijos vadovybei bitkoinų kasimo verslas suteikė viltį geriau panaudoti akmens anglių telkinius ir išlaikyti regione darbo vietas.
Tačiau pats Pekinas daro spaudimą, kad regionas nebeignoruotų klimato taršos.
O tokia, pasak naujos moksliniame žurnale „Nature Communications“ paskelbtos studijos, gresia ir visai Kinijai, jei ir toliau išliks panaši kriptovaliutų kasimo plėtros tendencija.
Atsiranda ir entuziastų
Tad kur turėtų krypti sparčiai augančios kriptovaliutų industrijos žvilgsnis?
Pietų Kinijos Sičuano ir Junano provincijos vilioja tuo, kad jose apstu klimatui nekenkiančios vandens energijos, bet tik liūčių laikotarpiu – nuo gegužės iki spalio.
Socialinio tinklo „Twitter“ ir mobiliųjų mokėjimų bendrovės „Square“ įkūrėjas Jackas Dorsey optimistiškai žvelgia į ateitį – jo nuomone, bitkoinas ateityje nebebus kovos su klimato kaita stabdys, o greičiau taps pagalbininku.
Jis įsitikinęs, kad, veikdamos kaip akumuliatoriai, kriptovaliutų kasyklos savo lanksčiais energijos poreikiais galėtų kompensuoti vėjo ir saulės elektrinių tiekiamos energijos svyravimus.
J.Dorsey požiūriui pritaria kitas bitkoino entuziastas – įžymusis verslininkas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.
Nedirbsi – neuždirbsi
„Tai visiškai neatitinka kriptovaliutų kasyklų tikrovės“, – teigė autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjas, kriptovaliutų analitikas Alexas de Vriesas.
Jo nuomone, kriptovaliutos kūrimo procesu reikia užsiimti kiaurą parą, nes priešingu atveju prarandamas pelnas. Jei jos kasyklos veiktų akumuliatorių principu, vadinasi, pertrūkiai būtų neišvengiami.
„Vis daugiau pasaulio kompanijų investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pasenęs iškastinis kuras gali pasilikti po žeme, tačiau taip nenutiko, nes jis puikiai tinka bitkoinų kasykloms“, – sakė A.de Vriesas.
Iš tikrųjų pastaruoju metu vis daugėja pavyzdžių, kai tik dėl bitkoino vėl prisimintas iškastinis kuras ar net iš naujo pradedamas jo eksploatavimas.
Elektrinės dirba toliau
Rusijos, kuri kartu su Kinija priskiriama prie svarbiausių bitkoino kasyklų, poliaratyje esantis Norilskas tapo nauja šios kriptovaliutos metropolija.
Kalnakasybos milžinė „Norilsk Nickel“ dėl didelio oro užterštumo sieros dioksidu pastaraisiais metais uždarė liūdnai pagarsėjusias senąsias nikelio lydyklas.
Didysis „Norilsk Nickel“ akcininkas Vladimiras Potaninas savo bendrovės ateitį sieja su švaraus tiekėjo įvaizdžiu ir kalba net apie elektromobilius.
Tačiau nuo praėjusių metų šia vietove ir jose esančiomis elektrinėmis naudojasi ne kas kitas, o bitkoinų kasėjai. Kaip to ženklas į pamažu tirpstančią amžinojo įšalo žemę buvo įspraustas ir didelis bitkoino logotipas.
Elektros energija bendrovei „Norilsk Nickel“, taigi ir kriptovaliutos kasykloms, gaminama tikrai ne iš saulės ar vėjo, o iš akmens anglių. Kaip rezervinis kuras elektrinių turbinoms naudojamas ir dyzelinas.
Praėjusį birželį trūkus bendrovei priklausančios šiluminės elektrinės cisternai į upes ir ežerus išsiliejo galybė šio kuro. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl ekologinės nelaimės paskelbė nepaprastąją padėtį, nurodė bendrovei atlyginti žalą. „Norilsk Nickel“ teko sumokėti 2 mlrd. dolerių (1,63 mlrd. eurų) baudą.
Tačiau tai neatgraso nuo tolesnio iškastinio kuro naudojimo. Kitų kompanijų – taip pat.
Toliau į vakarus esančiame Chanty Mansijske stambiausia Rusijos bendrovė ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ irgi pradėjo draugauti su kriptovaliutų verslu, ekonomiškiau panaudodama savo hidraulinio uolienų skaldymo išteklius.
Išsiskiriančias dujas, kurios šiaip tiesiog liepsnotų, dabar stengiamasi panaudoti elektrinei, iš kurios energiją gauna bitkoinų kasyklos.
Neatsilieka ir Amerika
Net ir JAV kai kurios bendrovės, kaip antai „Crusoe Energy“ ar „EZ Blockchain“, atrado naują verslo modelį.
Daugelis hidrauliniu uolienų skaldymu ir skalūnų naftos gavyba užsiimančių kompanijų pastaraisiais metais kritus naftos ir gamtinių dujų kainoms dantis sukandusios kovojo dėl išlikimo, tačiau dėl bitkoinų kasyklų jos dabar turi galimybę atsigauti.
Kentukio valstijoje ukrainiečių milijardierius Ihoris Kolomoiskis, kuris dėl kaltinimų korupcija nebegali įvažiuoti į JAV, uždarė savo plieno gamyklą ir atleido darbuotojus. Bet cechai atlieka naują – kriptovaliutos kasyklos – funkciją.
Niujorko valstijos kriptovaliutų kasėjai jau perka savo elektrines. Jų pavyzdžiu užsikrėtė ir kiti.
Nieko nuostabaus, juk bitkoinų kasimas – vienas populiariausių būdų pasipelnyti.
Parengė Ona Kacėnaitė
Po ilgo kilimo – itin staigus nuosmukis
Bitkoinas spekuliantus viliojo tuo, kad kone metus jo kursas, anksčiau siekęs apie 4 tūkst. JAV dolerių (3277 eurus), stabiliai kilo.
Dar visai neseniai jis buvo pasiekęs aukščiausią visų laikų ribą – 65 tūkst. dolerių (per 53 tūkst. eurų).
Tai nutiko Kinijai paskelbus, kad šioje šalyje nebus leidžiama atsiskaityti kriptovaliutomis ir paraginus neužsiimti spekuliacine jų prekyba.
Dėl pinigų plovimo prevencijos sumetimų pati prekyba kriptovaliutomis Kinijoje draudžiama nuo 2019 metų.
Alyvos į ugnį kliūstelėjo ir „Tesla“ savininkas E.Muskas (nuotr.), užsiminęs, kad už elektromobilius ateityje gal ir nebebus galima atsiskaityti bitkoinais.
Populiariausios pasaulio kriptovaliutos kursas po tokių žinių buvo nukritęs iki 32 tūkst. dolerių (26,2 tūkst. eurų).
Tiesa, pats E.Muskas netrukus pakeitė savo nuomonę, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbęs dar vieną žinutę: „Esmė tokia, kad tikroji kova vyksta tarp valiutų ir kriptovaliutų. Aš palaikau pastarąsias.“
Toks verslininko pareiškimas neliko nepastebėtas – bitkoino kursas vėl patraukė aukštyn ir vakar jau buvo pasiekęs beveik 40 tūkst. dolerių (32,7 tūkst. eurų).
Beje, pati „Tesla“ dar šių metų pradžioje paskelbė investavusi į bitkoinus apie pusantro milijardo JAV dolerių (1,23 mlrd. eurų).
Ateitis – skaitmeninė, bet nebūtinai su bitkoinu
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:
„Bitkoinas tapo gana poliarizuojančiu objektu. Vieni, ypač jų turintys, mato tik bitkoino privalumus ir ignoruoja trūkumus, kiti – priešingai.
Tarp privalumų įvardijama tai, kad tai yra decentralizuota, nuo jokios valstybės ar institucijos nepriklausanti skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kuria sandoriai patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią. Visi sandoriai įrašomi į viešą ir įsilaužimams atsparią duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. „blockchain“).
Nors pats pavadinimas „kriptovaliuta“ sufleruoja, kad pagrindinė šio instrumento funkcija yra valiuta, tai nėra perspektyvi globali atsiskaitymo priemonė.
Kaip trūkumus galima paminėti nepatrauklias vartotojo sąsajas ar lėtus sandorius – tik iki 7 sandorių per sekundę, t.y. kelis šimtus kartų mažiau nei kitų mums įprastų priemonių ir technologijų. Nors šios technologinės problemos yra išsprendžiamos, yra kitų, daug rimtesnių, ekonominių barjerų.
Bitkoino gerbėjai kaip vieną pagrindinių jo privalumų pabrėžia tai, kad jo pasiūla yra ribota, – į apyvartą išleistų bitkoinų kiekis didėja labai lėtai ir niekada neviršys 21 milijono.
Ši jo savybė tapo vis aktualesnė didiesiems pasaulio centriniams bankams nustačius nulines arba neigiamas palūkanas ir spausdinant pinigus moderniose ekonomikose dar nematytais tempais. Tačiau ribota bitkoinų pasiūla jam populiarėjant tampa pagrindiniu trikdžiu, dėl ko jis negali tapti kasdiene atsiskaitymo priemone.
Nedidėjantis bitkoinų skaičius vis labiau didintų jo paklausą ir keltų jo kainą tiek kitų valiutų, tiek prekių ir paslaugų atžvilgiu. Kitaip sakant, tai būtų defliacinė valiuta – jos vertė vis didėtų, o už jos vienetą įsigyjamų prekių ir paslaugų skaičius sparčiai didėtų.
Kas čia blogo, paklaustų bitkoino apologetai. Faktas, kad rytoj už tokios valiutos vienetą gali nusipirkti daugiau nei šiandien, lemtų tai, jog jos kaupimas visuomet būtų patrauklesnis už jos išleidimą ir jis nebebūtų naudojamas atsiskaitymams.
Tokio reiškinio iliustracija gali būti chrestomatinis pavyzdys, kai prieš dešimtmetį vienas pirkėjas už 10 tūkst. bitkoinų nusipirko dvi dideles picas – skaičiuojant dabartinėmis bitkoino kainomis, tai prilygtų maždaug 300 mln. JAV dolerių. Kitaip sakant, bitkoinas užprogramuotas taip, kad jo sėkmė jį pražudytų kaip valiutą.
Tuomet galbūt bitkoinas taptų jei ne valiuta, tai skaitmeniniu auksu, kaip jį vis dažniau įsivaizduoja ir propaguoja jo sekėjai. Taip, atsiradus kritinės investuotojų masės konsensusui jis gali tapti alternatyvia taupymo ir pinigų vertės išsaugojimo priemone.
Tokia jo funkcija sužibėjo, kai centriniai bankai pasileido plaukus ir spausdindami pinigus galbūt pasėjo didesnės infliacijos sėklą.
Investuotojai pradėjo ieškoti būdų apsidrausti nuo galimo pinigų nuvertėjimo šuolio, ir dėl šios priežasties pernai rekordines aukštumas pasiekė auksas, brango nekilnojamasis turtas, daugelis akcijų, išsipūtė ne vienas burbulas. Ir, kaip matome, pabrango ir bitkoinas.
Vis dėlto, priešingai nei daugelis tauriųjų metalų, nekilnojamojo turto ar finansinių aktyvų, bitkoinas turi didelį trūkumą – jo kainos svyravimai yra milžiniški.
Vis dėlto visi decentralizuoto bitkoino privalumai nublanksta prieš pagrindinius jo trūkumus. Pirmiausia jo sandorių tvirtinimas, kuris populiariai vadinamas kasimu, norint sukurti asociacijas su tauriaisiais metalais, reikalauja labai daug elektros energijos.
Šiuo metu metinės visų bitkoino sandorių tvirtinimo išlaidos sunaudoja apie 100 TWh elektros energijos – maždaug dešimt kartų daugiau, nei visa Lietuva sunaudoja per metus.
Šiemet Iranas patyrė itin nemalonius elektros tiekimo nutrūkimus (angl. „blackout“), dėl kurių kaltina būtent išpopuliarėjusį bitkoiną ir net 1600 Irane įsikūrusių jo sandorių tvirtinimo centrų. Bitkoinas Irane išpopuliarėjo tuomet, kai JAV pritaikė jam sankcijas ir apribojo tarptautinius atsiskaitymus JAV doleriais.
Čia išryškėja dar vienas didelis bitkoino trūkumas – dažniau jis naudojamas ne taupymui ir ne picoms pirkti, o sankcijoms apeiti, atsiskaityti už nelegalias prekes ar net terorizmui finansuoti.
Skaitmenizacijai užimant vis naujas gyvenimo ir veiklos sritis nekyla abejonių, kad ir valiutų ateitis yra skaitmeninė. Daugelis centrinių bankų vertina galimybes ar jau kuria savo kriptovaliutas, pagrįstas blokų grandinės technologija.
Europos centrinis bankas kuria skaitmeninį eurą, kuris turės jau dabar aiškiai įvardijamus kriterijus – prieinamumą, atsparumą, saugumą, efektyvumą, privatumą ir teisėtumą.
Galbūt rinkoje bus ir daugiau decentralizuotų, nuo centrinių bankų nepriklausomų, nišinių, bet turbūt vienaip ar kitaip reguliuojamų kriptovaliutų.
Tačiau labai mažai tikėtina, kad tik vienam iš jų – bitkoinui, turinčiam nemažai aukščiau išvardytų trūkumų, lemta tapti dominuojančia globalia atsiskaitymo ar taupymo priemone.“
