R.Valiūnas kalbėjo ir apie tai, kad reikėtų keisti ir Lietuvos mokesčių sistemą – atsisakyti progresinių mokesčių, kurie atstumia užsienio investuotojus. Anot pašnekovo, taip Lietuva surenka kelis milijonus eurų mokesčių, bet praranda kur kas stambesnes sumas. O lietuviams, nenorintiems dirbti, R.Valiūnas buvo griežtas – jiems reikia mažinti pašalpas.
Būtina keisti požiūrį į migrantus
„Investuotojų forumo“ valdybos pirmininko nuomone, migrantai pasienyje su Baltarusija Lietuvai sukels nemažai problemų. Jo manymu, lengviausia būtų tiesiog leisti šiems asmenims laisvai išvykti į Vakarų Europą, tačiau tada kliūtų ir Lietuvai: „Europa galėtų uždaryti Lietuvos sieną ne tik migrantams, bet ir Lietuvos gyventojams“.
Tačiau kyla ir dar viena problema. Pasak R.Valiūno, lietuviai neskiria arba nenori skirti legalių migrantų nuo nelegalių, o šie įvykiai tik paskatins neigiamą lietuvių požiūrį. Visa tai pakenks Lietuvos ekonomikai.
„Turime didžiulę problemą dėl talentų pritraukimo į Lietuvą. Dabar tai gali dar pasunkėti, nes politikai girdi tautos balsą, imsis gynybos, tariamų tautos interesų gynimo, ir dar labiau sieks suvaržyti užsienio darbuotojų pritraukimą į Lietuvą. Tai turės be galo neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad susirūpinti tektų visiems“, – paaiškino pašnekovas.
Anot jo, Lenkija yra keliskart didesnė valstybė nei Lietuva, tačiau imigravusių talentų, dirbančių Lenkijos įmonėse, yra beveik 130 kartų daugiau nei Lietuvoje. R.Valiūnas pabrėžė, kad mūsų akyse Lenkija yra konservatyvi valstybė, tačiau jos požiūris į darbo jėgos pritraukimą yra kur kas laisvesnis nei Lietuvoje, o tai šios šalies ekonomikai labai naudinga.
„Aš tikiuosi, kad ir mūsų politikai susimąstys apie darbuotojų trūkumą ir kad ne atlyginimai yra didžioji problema.
Jeigu Vilniuje moka 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius ir vis tiek sunkiai randa darbuotoją: sodininką, valytoją ar kitą, tada, matyt, tai ne tik atlyginimų, bet ir pašalpų bei nenoro dirbti problema. Darosi akivaizdu, kad tokie pasakymai, jog verslą priversime mokėti daugiau, tada darbuotojai dirbs, turės noro dirbti, darosi tik naivios kalbos“, – teigė jis.
„Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas tiki, kad šią problemą būtina pradėti spręsti nuo įsitikinimų keitimo, nes įstatymai tėra pasekmė to, kaip žmonės ir politikai galvoja apie šią situaciją. Daugelis lietuvių nenori darbuotojų iš Ukrainos ar Baltarusijos, nes mano, kad jie užims geras darbo vietas ir nieko patiems tautiečiams nebeliks, tačiau tai, R.Valiūno nuomone, klaidingas požiūris.
Surenkame 5 mln., prarandame 62 mln. eurų
Po „Brexit“ beveik 250 tūkst. lietuvių pateikė prašymus likti Jungtinėje Karalystėje. Daugelis jų – darbingo amžiaus žmonės. Tačiau R.Valiūnas ragina būti realistais ir suprasti, kad didžiosios dalies šių tautiečių prisitraukti atgal į Lietuvą jau nebepavyks. Todėl reikia priimti kitų šalių piliečius, o, pašnekovo įsitikinimu, kultūriškai artimiausi lietuviams ir mažiausiai problemų sukeliantys būtų ukrainiečiai bei baltarusiai. Kalbėti apie latvių, estų ar lenkų pritraukimą į Lietuvą, pasak R.Valiūno, naivu.
„Kvalifikuotų darbuotojų buvimas šalyje leidžia pritraukti investicijas. Turime galvoti, kad investicijų atėjimas į Lietuvą sukuria konkurenciją dėl darbo jėgos, tada darbo jėgos kaina auga, sumokama daugiau pinigų į biudžetą, iš kurių mokame atlyginimus gydytojams, mokytojams, valdininkams ir politikams“, – paaiškino jis.
R.Valiūno manymu, didžiausia problema, kad politikai galvoja apie mokesčių didinimus, socialinę lygybę, atskirties mažinimą, pensijų didinimą, tačiau situacijos visai nesuvokia arba suvokia ją iškreiptai.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje neseniai įvedė 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tiems, kurie uždirba daugiausiai. Šiemet šį mokestį moka apie 8,5 tūkst. žmonių. Per metus iš jų surenkama apie 5 mln. eurų. Tai be galo menka ir juokinga suma, kalbant apie pajamas, surenkamas į biudžetą. Tačiau tai milžiniška suma, kai kalbame apie naujų investicijų atstūmimą iš Lietuvos.
Iš vienos pusės šis mokestis įvestas tam, kad būtų sumažinta socialinė atskirtis ar nubausti turčiai, o apie tai kalbėti per rinkimus yra populiaru, siekiant pritraukiant rinkėjų balsus. Tačiau niekas nepagalvojo, kiek mes prarandame – o prarandame labai daug. Kiekviena didesnė investicija atneša į biudžetą tikrai ne 5 mln. eurų.
Pavyzdžiui, „Danske bank“ paslaugų centras per metus pernai atnešė apie 62 mln. eurų mokesčių Lietuvai. Įsivaizduokime, jei tokie mokesčiai atstumia kiekvieną „Danske bank“ lygio investiciją... Tada surenkame 5 mln. eurų, bet prarandame 62 mln. eurų. Tuos pinigus būtų galima panaudoti keliams tvarkyti, atlyginimams, pensijoms kelti. Dėl tokio apgailėtino požiūrio Lietuvai padaroma dramatiškai didelė žala“, – nukirto pašnekovas.
Kaip jis sakė, ėmus kalbėti apie progresinių mokesčių naikinimą, politikai sunerimo, kokį mokestį reikėtų padidinti, kad būtų galima kompensuoti tą 5 mln. eurų praradimą. Tačiau R.Valiūno atsakymas paprastas: „Jokio mokesčio nereikia didinti.“
Jo manymu, Lietuvai vertėtų net įsivesti Estijoje taikomą pelno mokesčio sistemą, kada pelnas apmokestinamas skirstant dividentus. Tai irgi padėtų pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą.
Reikia keisti požiūrį ir į darbą
Problemų kyla ne tik su investicijų ir imigruojančių darbuotojų pritraukimu į Lietuvą. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje nedarbas siekia 14 proc. Tačiau, pasak R.Valiūno, tai nėra tikrieji skaičiai, nes šalyje itin gajus nelegalus darbas: „Daugelis dirba, tik gauna pinigus į vokelį ar kišenę“.
Didžiausia bėda, kad dalis bedarbių dirbti visai nenori. Anot pašnekovo, yra nemažai tokių, kurie turi aukštojo išsilavinimo diplomą, tad miško genėti tikrai neis.
„Jie kalba apie orumą, savigarbą, bet juk savigarba ir orumas nesiderina su išlaikytinio statusu.
Man atrodo, kad, jei žmogus turi sveikatos ir negali susirasti darbo pagal savo specialybę, pats turi prisiimti kaltę, kad specialybę pasirinko netinkamai. Todėl jis turi dirbti darbus, kurie jam siūlomi, ir nesakyti, kad geriau neis ir gaus pašalpą“, – dėstė nuomonę R.Valiūnas.
Jis užsiminė, kad dažnai eina pasivaikščioti po Vilniaus parkus ir kitas vietoves, tad dažnai mato daug išverstų medžių, nulaužtų šakų. Jo nuomone, vertėtų organizuoti viešuosius darbus ir už juos mokėti didesnę nei skiriamų pašalpų sumą.
„Valstybei ir savivaldybėms tai būtų gera išeitis, tai galėtų spręsti nedarbo problemą. O tiems žmonėms, kurie atsisakytų tokius darbus dirbti, mokama pašalpa galėtų būti gerokai mažesnė, kitais atvejais – jos visai neturėtų būti. Tokiu būdu žmonės būtų paskatinti dirbti“, – pasiūlė R.Valiūnas.
