„Jei koronaviruso atvejų skaičius spartės labai greitai ir matysime, kad ligoninės pildosi, man labai gaila, bet prie vienokių ar kitokių suvaržymų, prie veiklų, kurios galimos tik naudojant galimybių pasą, mums teks vėl sugrįžti“, – įspėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Savo ruožtu verslininkai norėtų, kad valdžia ir pati parengtų namų darbus, jei tektų imtis griežtesnių priemonių.
Įmonės jau pasirengė
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė įsitikinusi, kad karantinas buvo pateisinamas tik per pirmąją koronaviruso bangą, kai visi buvo tam nepasiruošę.
„Dabar, kai verslas supranta, kokios apsaugos priemonės reikalingos, kad ketvirtos ar penktos bangos nebus, karantino neprireiks ir kad viskas bus suvaldyta kitomis priemonėmis“, – kalbėjo D.Matukienė.
Pasak jos, dar vienas karantinas ir griežti ribojimai smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų tiesiog pražūtingi.
„Jeigu vėl bus laikomasi tokio pat principo, kad du žmonės mažoje parduotuvėje yra blogiau negu 200 žmonių dideliame prekybos centre, tai tikrai bus galutinis mirties nuosprendis smulkiajam verslui.
Valstybei ir Vyriausybei siūlyčiau labai pagalvoti, nes mažųjų verslų yra 110 tūkst.“, – sakė asociacijos vadovė.
Tarsi košmariškas sapnas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tvirtino, kad verslas ruošiasi ir blogiausiam atvejui, bet tikisi tokio scenarijaus išvengti.
„Jei patys savimi nepasirūpinsime, niekas kitas nepasirūpins. Mes darysime viską – įtikinsime savo darbuotojus, kad jie skiepytųsi, bandysime įtikinti Vyriausybę, kad karantinas nėra išeitis“, – minėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, dar kartą griežtų ribojimų ir karantino greičiausiai nebeatlaikytų būtent tie verslai, kurie ilgiausiai buvo uždaryti, – renginių, turizmo sektorius, sporto klubai, viešojo maitinimo įstaigos.
Jeigu vis dėlto ribojimai ir vėl būtų įvesti, A.Romanovskis sakė, kad nuotolinį darbą dar pavyktų ištverti, bet jei ir vėl būtų uždrausta teikti paslaugas, tai taptų pražūtinga.
„Dar vienas karantinas yra kaip košmariškas sapnas, norėtųsi, kad jis niekada nepasikartotų“, – teigė jis.
Parama plaukia per lėtai
Prastovų sistema, dotacijos ir mokesčių atidėjimas, LVK vadovo nuomone, buvo reikšminga pagalba, tačiau ateityje reikėtų daug ką pakeisti.
„Būtina labiau orientuotis į greitį ir paramos dalijimą, o ne kliūtis, kurias Vyriausybė paskui stengėsi sumažinti, nes suprato, kad jos nėra realistinės.
Pavyzdžiui, pirmajam paramos paketui buvo nustatyta 100 tūkst. eurų maksimali išmoka, po to riba buvo padidinta, vėliau iš viso atsisakyta įmonių vertinimo pagal apyvartą.
Visa tai stabdo ir vilkina laiką. Vakarų valstybės išdalija paramą greitai, o tada eina kontroliuoti.
Jei kas nors ją panaudojo ne pagal paskirtį, valstybės aparatas nubaudžia ir išsireikalauja pinigus. O parama kai kurias įmones pasiekė tik prieš mėnesį, nors paketai buvo patvirtinti dar sausio mėnesį. Toks greitis yra nedovanotinas“, – pažėrė pastabų A.Romanovskis.
Turi pasirengti ir valdžia
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius neslėpė, kad trečiojo karantino didžioji dalis verslų neatlaikytų, nes dar ir dabar kai kurios įmonės sunkiai stojasi ant kojų.
„Net ir gamybos įmonės, įvertindamos žaliavų tiekimo trūkumus ir tiekimo grandinių trikdžius, užsitikrinti atsargų negali dėl labai pakilusių kainų ir apyvartinių lėšų trūkumo.
Laikina priemone, iš dalies galinčia palengvinti situaciją, galėtų būti garantuojamos paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti“, – svarstė LPK prezidentas.
Jo manymu, naujai bangai ruoštis turėtų ir valdžia. Jis Vyriausybę ragina jau dabar priimti sprendimus dėl maksimalių paramos ribų praplėtimo, nes daugelis įmonių negali pasinaudoti ja dėl taikomų apribojimų.
„Per pandemiją pagalbos sulaukusios įmonės trejus metus nebegalės naudotis parama energetikos, aplinkos apsaugos ar kitokiems projektams. Dalis paramos priemonių nebuvo derinamos su Europos Komisija, o tai išsėmė limitus.
Įmonės į limitus atsirėmė ne dėl savo kaltės arba investicijų į plėtrą, bet dėl pagalbos, kurios reikėjo nuostoliams kompensuoti dėl apribojimų per pandemiją.
Daugelis įmonių šias ribas jau seniai yra išnaudojusios. Tad kaip valstybės pagalba naujo karantino sąlygomis galėtų pasiekti įmones, kurios jau peržengė nustatytą ribą?“ – kėlė klausimą V.Janulevičius.
