Prie atsparumą ir puikius rezultatus demonstruojančių eksportuotojų antrąjį ketvirtį prisijungė ir kitos energingai nuo dugno atsispyrusios veiklos.
Kad ekonomika šoktels gerokai sparčiau, nei įprasta, leido tikėtis itin žema palyginamoji bazė.
Antrasis ketvirtis pernai buvo sukaustytas pandemijos ne tik Lietuvoje, bet ir kertinėse eksporto rinkose. Dėl to Lietuvos ekonomika krito 4,6 proc. per metus - tai giliausias nuosmukis nuo pat 2009 m. Didžiosios recesijos.
Vis dėlto, sparti BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį – ne tik žemos palyginamosios bazės rezultatas. Stebint operatyviuosius duomenis, sinchroniškai dviženkliais tempais kilo tiek eksportuotojų, tiek į vidaus rinką orientuotų veiklų rezultatai.
Šių metų pradžioje nuosmukio Lietuvos ūkiui pavyko išvengti dėl pramonės, svarbiausios Lietuvos eksportuotojos, sėkmės.
Antrąjį ketvirtį gamintojų rezultatai dar pagerėjo. Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai ilgainiui virto globaliais.
Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, tiekimo grandinių trumpėjimą, kainų augimą, o mūsų eksportuotojai tuo pasinaudojo ir net Lietuvoje gamintais reagentais tiesiogiai prisidėjo prie kovos su pandemija.
Tai su kaupu kompensavo skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose ir leido pramonininkams fiksuoti pramonės produkcijos augimo rekordus. Džiugina, kad šis savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien didžiųjų sėkmės.
Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams taipogi pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus.
Antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir į vidaus rinką orientuotos ekonominės veiklos. Karantine įkalinti gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis, atlaisvinus karantiną, liejasi į ekonomiką vartojimo pavidalu.
Dėl šių priežasčių mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, šoktelėjo net beveik 23 proc. per metus, sparčiai didina pulsą ir stipriai nuo karantino nukentėję maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų atstovai.
Be to, stebėjome išskirtinį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris skatino statybos darbų plėtrą.
Vis dėlto, ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.
Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija, kurią jau fiksuoja statistikai, – viena iš jo išraiškų.
Nors šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai daugelyje sričių laikini, vis dėlto, perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų-atlyginimų augimo spiralei infliacija gali dar labiau įsibėgėti.
Nes ECB, matuojantis vidutinę regiono temperatūrą dėl kelių jaunų šalių, palūkanų normų nelies, o Vyriausybės fiskalinė elgsena kol kas išlieka ekspansinė ir jau veikia procikliškai.
