Skiepų trasoje vežėjai velkasi iš paskos: tarp vairuotojų – vos vienas kitas pasiskiepijęs

Vežėjai bandys įrodyti, kad nėra vadinamieji antivakseriai. Bet kol kas tarp tolimųjų reisų vairuotojų – vos vienas kitas procentas įgijusių imunitetą nuo koronaviruso.

Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>G.Šiupario nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>G.Šiupario nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>G.Šiupario nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>G.Šiupario nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vežėjų atstovai aiškino, kas lemia, kad daugelis tolimųjų reisų vairuotojų dar nepasiskiepiję.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 4, 2021, 6:25 AM, atnaujinta Aug 4, 2021, 6:51 AM

Nuo praėjusio pirmadienio periodiškai tikrintis dėl COVID-19 jau privaloma ir transporto sektoriaus darbuotojams, kurių iki šiol buvo pasiskiepijusi tiktai labai nedidelė dalis.

Tai atskleidė Statistikos departamento pradėti skelbti duomenys apie imunizaciją pagal darbovietes. Jie rodo, kad kai kuriose krovinių gabenimu užsiimančiose bendrovėse imuniteto lygis ypač žemas.

Ar tolimųjų reisų vairuotojai tyčia vengia skiepytis, ar vis dėlto neturi tokių galimybių? „Lietuvos rytas“ aiškinosi, kodėl šalies ekonomikai svarbaus sektoriaus darbuotojai galimą naują pandemijos bangą pasitinka nepasiskiepiję.

Pirmūnai ir atsilikėliai

Statistikos departamentas skelbia kasdien atnaujinamą 20 tūkst. įmonių sąrašą, iš kurio matyti, kokią dalį konkrečios bendrovės darbuotojų sudaro turintys imunitetą nuo COVID-19.

Pagal naujausią informaciją, tarp daugiau kaip pusę tūkstančio darbuotojų turinčių įmonių ir įstaigų daugiausia (nuo 80 iki 89 proc.) imunitetą turinčių žmonių darbuojasi universitetuose, gydymo įstaigose, bankuose.

Bet Lietuvoje vis dar yra daugiau nei 300 didesnių bendrovių, kuriose imunitetą turintys darbuotojai sudaro tik iki 9 proc.

Tarp įmonių, kuriose dirba mažiau nei dešimtadalis paskiepytų arba persirgusiųjų darbuotojų, vyrauja kolektyvai iki 100 žmonių. Tačiau yra bent dešimt imunizacijos išvengusių įmonių, kuriose darbuojasi nuo 500 iki 2 tūkst. žmonių.

Dažnu atveju tai įmonės, užsiimančios tarptautinių krovinių gabenimu, teikiančios transporto paslaugas ir susijusios su logistikos kompanijų milžine „Girteka“.

Antai šios kompanijos antrinėje įmonėje „ME transportas“ dirba 1,8 tūkst. darbuotojų, bet iš jų imunitetą turi tik iki 9 proc.

Analogiška situacija ir bendrovėje „Girmeta“, kurioje dirba per 1,7 tūkst. žmonių.

Mažiau nei 9 proc. žmonių pasiskiepiję ir pusantro tūkstančio darbuotojų turinčioje įmonėje „Termolita“, taip pat bendrovėse „Trasis“ (1,3 tūkst. darbuotojų), „Girtrans“ (790 darbuotojų), „Termotrans“ (760) ir „KLP Transport“ (885).

Panaši situacija ir Kaune įsikūrusiose įmonėse „Hoptransa“ bei „Kaj Madsen“, taip pat Šiaulių bendrovėje „Saudingos autotransportas“, kur geriausiu atveju yra vakcinuotas vos kas dešimtas darbuotojas.

Yra dar kelios krovinių gabenimu užsiimančios bendrovės, kuriose imunitetą turinčiųjų dalis sudaro iki 19 proc.

Tai – įmonės „Nostrada“, „Transimeksa“, „Vlantana“, „Transloja“, „Baltic Transline Transport“, „Integre Trans“ ir kitos.

Remiasi tik prielaidomis

Bet bendrovės „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas tvirtina, kad pateikiama informacija dėl tam tikros specifikos esą gali ir neatspindėti realios situacijos. Mat nemažai vairuotojų, dirbančių kompanijos įmonėse Lietuvoje, yra kitų šalių piliečiai.

„Nors tokių asmens duomenų, ar mūsų darbuotojai, įskaitant ir vairuotojus, yra gavę skiepą, negalime turėti ir neturime, darome pagrįstą prielaidą, kad didelė dalis vairuotojų pagal galimybes yra pasiskiepiję savo gimtosiose šalyse.

Taip pat nėra aišku, ar į pateiktą statistiką patenka mūsų darbuotojai užsienio šalių piliečiai, net jei jie pasiskiepijo Lietuvoje“, – svarstė įmonės vadovas.

M.Paulauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog įmonė nuo pandemijos pradžios labai rūpinasi darbuotojų saugumu: aprūpino juos reikalingomis prevencinėmis priemonėmis, aktyviai informuoja apie skiepų naudą ir galimybes pasiskiepyti Lietuvoje ir užsienio šalyse, kuriose veikia įmonės padaliniai.

Yra tikinčių rusiška vakcina

Vienos „Girtekos“ antrinių įmonių „Girmeta“ profsąjungų vadovas Janas Narvoišas priminė, kad beveik 95 proc. darbuotojų – vairuotojai. Be to, kone 90 proc. jų yra ne Lietuvos piliečiai.

„Skiepytis ar ne, kiekvieno asmeninis reikalas. Įmonė negali priversti darbuotojo grįžti iš reiso ar parvažiavus nueiti pasiskiepyti.

Be to, 99 proc. esu įsitikinęs, kad pateikiama informacija yra netiksli“, – kalbėjo įmonės profsąjungų vedlys.

Bet J.Narvoišas pripažino, kad ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai be didelio entuziazmo žvelgia į vakcinavimo vajų: „Gal tas požiūris pasikeis, jeigu nepasiskiepijus nebus galima dirbti? Tada visi bus priversti skiepytis.

Bet kol tai neprivaloma, žmonės ir yra tokie skeptiški. Dabar jie mano, kad užtenka testų, kurie jiems daromi kiekvieną kartą sugrįžus iš reiso.“

„Girmetos“ atstovas neatmetė, kad rytinių Lietuvos kaimynių piliečiai yra labiau įtikėję rusiškos vakcinos nauda.

Vis dėlto J.Narvoišas mano, kad žmones pavyktų įtikinti skiepytis Europos Sąjungoje pripažįstama vakcina, jeigu tik su jais būtų daugiau kalbama.

Tiesa, nuolat išvykusių tolimųjų reisų vairuotojų objektyvi informacija apie vakciną nebūtinai pasiekia.

Grįžę iš užsienio daugelis jų išskuba į namus Ukrainoje ar Baltarusijoje.

Keista girdėti priekaištus

Šalies vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas pripažino, kad vakcinacija aplenkė tolimųjų reisų vairuotojus, bet esą taip atsitiko nebūtinai dėl skeptiško jų požiūrio į skiepus.

Anot Z.Buivydo, asociacija dar vasarį kreipėsi į valdžios atstovus, kad vairuotojai būtų įtraukti į prioritetinį skiepijamų grupių sąrašą: „Tada mums niekas nieko neatsakė ir mes supratome, kad nesame įdomūs. Todėl dabar keista girdėti priekaištus, kad mes atvežame naujas viruso atmainas ir jas platiname.“

Nors vakcinų Lietuvoje yra pakankamai ir pasiskiepyti gali visi to pageidaujantys, Z.Buivydo teigimu, tolimųjų reisų vairuotojams tai padaryti nėra paprasta.

„Norint gauti skiepą, būtina registruotis. Bet vairuotojai Lietuvoje juk beveik nebūna, jie čia užsuka tik trumpam – parai ar dviem. Tada nebūtinai yra laisvų vietų, kur jie galėtų pasiskiepyti.

Todėl vežėjai demonizuojami nepagrįstai. Ant mūsų kariami visi šunys, bet mes esame už tai, kad sektorius būtų saugus. Juk visi supranta, kad sustojus šiam sektoriui stotų ir visi kiti“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

Bus skiepijami pasienyje

Vis dėlto Z.Buivydas tvirtino, jog pastaruoju metu pavyko rasti kalbą su Sveikatos apsaugos ministerija, – sutarta, kad vairuotojams bus įrengtas testavimo ir vakcinavimo punktas Kalvarijų savivaldybėje.

„Tai paskatins vairuotojus skiepytis, nes bus daug paprasčiau.

Manau, mums pavyks parodyti, kad vežėjų bendruomenė tikrai yra sąmoninga.

Bet reikia suprasti, kad didesnė vairuotojų dalis yra iš Rytų, kur jiems kalama į galvą, jog geriausia yra „Sputnik“ vakcina. Nereikia apsigauti, kad tai neveikia, bet mes irgi aiškiname, jog kol kas ši vakcina ES nėra registruota. Manau, vis dėlto pavyks juos įtikinti, kad pasiskiepijus jiems bus daug paprasčiau judėti po Europą“, – kalbėjo Z.Buivydas.

Mainai su Norvegija

Tolimųjų reisų vairuotojams sudėtinga suderinti antrosios skiepo dozės laiką, todėl juos planuojama skiepyti „Janssen“ vakcina. Tiesa, pastarosios kol kas trūksta. Tačiau padėtį turėtų pataisyti tarpvalstybiniai mainai.

Netrukus Lietuvą turėtų pasiekti 100 tūkst. dozių „Janssen“ vakcinos iš Norvegijos, o į šią šalį iškeliaus panašus kiekis „Comirnaty“ dozių, kurių pas mus šaldikliuose jau prikaupta nemažai.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta neatsakė, ar vežėjų argumentai, kad jų darbuotojai iki šiol neturėjo galimybių pasiskiepyti, yra pagrįsti, bet patikino, jog daugėjant naujų infekcijos atvejų tarp vairuotojų bus bandoma patenkinti jų lūkesčius, – sudaryti galimybes „Janssen“ vakcina pasiskiepyti ir Kalvarijos pasienio poste.

Daugėjant naujų COVID-19 atvejų ir blogėjant epidemiologinei situacijai Vyriausybė pritarė, kad papildomi ribojimai galėtų vėl būti taikomi, jei ligoninėse būtų gydoma per 300 žmonių.

Vyriausybė taip pat svarsto nebekompensuoti tyrimų galimybių pasui gauti.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.