Galimybių paso ribojimai paskatins lietuvius vykti apsipirkti į Lenkiją: ten ir pigiau, ir mažiau ribojimų

Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės. Trečiadienį Vyriausybei paskelbus, kad nuo rugsėjo galimybių paso neturintieji galės patekti tik į nedideles, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuves, pradėta kalbėti, kad tokie lietuviai bus tik dar labiau paskatinti vykti apsipirkti į Lenkiją. Tą pripažino ir „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbinti pašnekovai.

Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>D.Umbraso nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>D.Umbraso nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau daugelį metų arti Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai apsipirkti važiuoja pas kaimynus, nes ten kainos daug žemesnės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Cesiulis.<br>T.Bauro nuotr.
N.Cesiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2021-08-06 20:30, atnaujinta 2021-08-07 08:57

Išvysime lietuvius į Lenkiją

Lazdijų krašto gyventojas Eugenijus Kaminskas sako, kad nuo jo namų iki Lenkijoje esančios parduotuvės „Biedronka“ yra vos 20 km, tad jis mielai vyksta ten apsipirkti pigiau.

„Esu užsisakęs „Biedronkos“ naujienlaiškius, tad žinau, kokios ir kada akcijos vyksta. Tada ir nuvažiuoju, apsiperku ilgesniam laikotarpiui.

Ten geras kokybės ir kainos santykis. Dabar pienas kainuoja 40 centų, vištienos kulšelės 90 centų, mentė 1,7 eurų, bananai – 54 centus, dešra griliui – 1,63 euro už kilogramą. Tokių kainų pas mus tektų paieškoti“, – vardijo jis.

Minties apsipirkti Lenkijoje E.Kaminskas neapleido net per pandemiją, tai jis darė internetu – užsisakinėjo tiek maisto produktus, tiek namų apyvokos reikmenis.

Nors, kaip sakė E.Kaminskas, lenkai jau irgi keikia augančias kainas, jos vis dėlto neauga taip sparčiai, kaip Lietuvoje, o tuo naudojasi Lenkijos prekybos tinklai. „Biedronka“ atstovai neseniai buvo atvykę į Alytų ir Marijampolę, kuriose dalijo nuolaidų korteles, – taip stengėsi pritraukti daugiau pirkėjų iš Lietuvos.

„Jie veikia gudriai, kol mūsiškiai verkia, nes nori paramos, kaimynai nemiega ir konkuruoja – neša galimą pirkėją iš po nosies“, – pastebėjo E.Kaminskas.

Nespės susigrąžinti prarastų klientų

Alytaus meras Nerijus Cesiulis sakė girdėjęs, kad dėl karantino ribojimų, užvertų sienų Lenkijoje lietuvių klientų sumažėjo apie tris ar net keturis kartus. Tačiau, jo nuomone, nors „Biedronkos“ bandymas pritraukti lietuvius – geras, šiuo metu jis nesuveiks.

„Alytus yra apie 60 km – valanda kelio pirmyn ir atgal – nuo Lenkijos. Degalų sanaudos tam – apie 10 eurų. Tad nuvažiavus ten tektų apsipirkti nemažiau už 50 ar 70 eurų, kad bent atsipirktų degalai.

Bet gyvename konkurencinėje rinkoje: konkuruojame ir kaina, ir patogumu. Tad, jei važiuočiau valandą pirmyn ir atgal, kad nusipirkčiau bananų ar grilio dešrelių, neatsipirktų nei degalai, nei laikas, nebent būtų tikslas ir išvažiuoti į užsienį.

Vertinu kaimynų tinklo pastangas, bet manau, kad karantino sąlygoms griežtėjant „Biedronka“ ir kiti prekybos tinklai nespės susigrąžinti visų prarastų klientų“, – komentavo meras.

Vis dėlto jis pripažino, kad valiutų kursas pastaruoju metu itin palankus, už eurą šiuo metu galima Lenkijoje nusipirkti daugiau produktų nei anksčiau.

Trauka į Lenkiją bus dar didesnė

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad visos Lenkijos kaimynės turi neigiamą pasienio prekybos balansą, o Lenkija tai supranta, ji žino, kad turi pranašumą.

„Neigiamą balansą turi net ir Rusija, Ukraina, kurios yra pigesnės šalys. Lenkijoje vis tiek nuperkama daugiau“, – sakė ekonomistas, paminėdamas, kad Lietuva šios problemos dėl Lenkijos niekada neišspręs, tačiau atsipalaiduoti ir numoti ranka irgi nevalia.

Jo teigimu, Lenkijos strategija yra tokia – apstatyti pasienio teritorijas prekybos centrais ir vilioti į juos gyventojus iš kaimyninių šalių. Vienas iš jos konkurencinių pranašumų – valiutos kursas, kuris šiuo metu yra 4,55 zlotai už 1 eurą.

„Dėl šio kurso silpnumo bendras vartojimo prekių kainų lygis tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo metu yra 17 proc. Tai didžiausias skirtumas nuo pat statistikos rinkimo pradžios.

Dabar dar Lenkijos prekybos tinklai dalija nuolaidų korteles, tad, kai tik sienos atsidarys, trauka į Lenkiją bus dar didesnė“, – spėjo Ž.Mauricas.

Galimybių pasas nepadės

Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos. Nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvėse.

Toks sprendimas, pasak Ž.Maurico, tik dar labiau paskatins žmones apsipirkti ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

„Bet koks papildomas administracinis barjeras, tam tikru metu susiformuojančios ilgos eilės, galimybių paso tikrinimas, tikėtina, sumažins srautus ir padidins patrauklumą tų prekybos centrų, kurie tokių administracinių barjerų netaikys.

Be to, juk ne kiekvienas žmogus turės tą pasą, garbaus amžiaus žmonės jo neturės mobiliajame telefone, o lapą nešiotis su savimi – nepatogu. Tad jie gali numoti ranka ir važiuoti apsipirkti į Lenkiją“, – prognozavo ekonomistas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.